Posts Tagged ‘ vergai ’

Visi žmonės yra bankų vergai

Iš Lietuvos: “Tu paklusi savo šilumos šeimininkams, nes tu esi vergas ir tuo didžiuokis“

Nupjovęs šilumos tiekimo vamzdžius, maištautojas pasijuto laisvas

Šilumos ūkio įstatymas bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės Lietuvos gyventojams leidžia atsijungti

https://i0.wp.com/g.diena.lt/03/77/013b41.jpg© Artūro Morozovo nuotr.

nuo bendrų šilumos tinklų. Svarbiausia, kad nebūtų pažeisti kitų vartotojų interesai.

Ryžosi drastiškam žingsniui

59-erių technikos mokslų daktaras G.Vencius tapo maištautoju – jis neneigia, kad savavališkai atsijungė nuo bendros šildymo sistemos. 2009 m. daugiabučio gyventojas su suvirinimo aparatu nupjovė šilumos tiekimo vamzdžius. Taip, anot kauniečio, jis pasijuto laisvas ir galėjo išdidžiai pasakyti: nebepriklausau šilumos vartotojų kolūkiui.

Kaip jis, išsilavinęs, inteligentiškas, taikaus būdo žmogus ryžosi tokiam drastiškam žingsniui, kurio neigiamus padarinius nesunku buvo nuspėti?

„Žmonės taip įprato prie šilumos tiekėjų monopolio, kad centralizuotas šildymas jiems atrodo duotas nuo Kristaus gimimo“, – rėžė kaunietis. Ir iš karto pridūrė: „Laisvės kaina yra didelė – dabar tenka gyventi įtampoje, nes nuolat atakuoja su šilumos tiekimu susijusios tarnybos.“

„Įsikibo į mane nagais ir nenori paleisti. Monopolininkai puikiai supranta, kad iš vergijos paleidus vieną, paskui jį paseks kiti, ir klestėjimui ateis galas“, – kaip koks revoliucionierius dėstė G.Vencius.

Sulaukė palaikymo

Trečius metus prieš centralizuotos šildymo sistemos monopolį maištaujančio kauniečio protestas įgijo solidų ideologinį pagrindą – jo iniciatyvos sulaukė netiesioginio palaikymo iš Energetikos ministerijos. Neseniai Kaune viešėjęs ministras Arvydas Sekmokas pasakė, jog teisė atsijungti nuo centralizuotos sistemos – demokratinės visuomenės principas ir negalima priversti vartotojo nuspręsti, kaip jis turi šildytis ar gyventi.

Anot G.Venciaus, jis pats įsitikino, kad vienintelė galimybė įgyvendinti ministro tezę – atsijungti savavališkai, nes kitaip to padaryti tiesiog neįmanoma. Kaunietis teigė įsitikinęs, kad norintiesiems atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos sudarytos realiai neįgyvendinamos sąlygos.

Maišto sumanymas G.Venciaus galvoje ėmė bręsti gal 2005 m., kai jis parengė Žmonių su negalia savarankiškos ekonominės integracijos centro projektą.

G.Vencius po 1995 m. per autoavariją patirtos traumos prarado sugebėjimą valdyti kairę ranką ir kairę koją.

Ne liga,
bet gyvenimo būdas

„Pagyvenęs neįgalaus žmogaus kailyje supratau, kad negalia yra ne liga, bet tiesiog gyvenimo būdas. Todėl mano projekto tikslas buvo suteikti galimybę neįgaliųjų saviraiškai. Centro statybai reikėjo 2 mln. litų. Jau buvau suradęs projektą finansiškai sutikusį paremti verslininką, tačiau planus suardė 2008 m. krizė“, – pasakojo G.Vencius.

„Tuomet, – tęsė jis, – sugalvojau įgyvendinti minimalistinį savo projekto variantą – įrengti taupų ir jaukų neįgaliojo butą.
Kadangi gyvenu tik iš neįgaliojo pensijos, labai svarbu buvo ieškoti taupymo resursų. Tai buvo galima padaryti tik pertvarkius buto šildymo sistemą. Teko nupjauti monopolininkų radiatorius. Tuomet ir prasidėjo puolimas. Bet aš nusprendžiau nenusileisti“, – apie maišto ištakas pasakojo kaunietis.

Jis teigė nesigailintis įsivėlęs į daug laiko ir energijos reikalaujančią priešpriešą ir nuolat jaučiasi kovinėje parengtyje. Kai žurnalistas pasiteiravo, kodėl jo butas nešildomas, nors lauke 10 laipsnių šalčio, vyras išdidžiai atrėžė: „Neįsižeiskite, bet jūs paklausėte kaip tikras bolševikas. Mano butas šildomas ne tada, kai tai nusprendžia monopolininkas, bet tuomet, kai man šalta. O tai nusprendžiu aš pats.“
„Aš noriu vartoti tiek energijos, kiek man reikia, tai yra, pagal poreikius, o ne pagal nurodymus iš viršaus. Mano buto
nereikia šildyti 24 valandas per parą, nes tai yra akivaizdus absurdas. Deja, žmonės priversti šiam absurdui paklusti“, – tikino kovotojas su sistema. Jo nuomone, centralizuotas šildymas nusipelno tokio pat likimo kaip Sovietų Sąjunga: išardymo.

Bandė susitarti taikiai

Pasak G.Venciaus, iš pradžių jis neketino savivaliauti. Sumanęs atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos, apsilankė pas merą Andrių Kupčinską ir paprašė jo paramos.

Pokalbio rezultatai nebuvo paguodžiantys. Netrukus G.Venciui buvo pateiktos atsijungimo sąlygos. Viena jų – pristatyti viso namo butų savininkų pažymas iš Registrų centro kadastro skyriaus.

„Už kiekvieną tokią pažymą Registrų centrui reikia mokėti. Supratau, kad iš manęs tyčiojasi, – kalbėjo G.Vencius. – Atsijungiau nuo šildymo sistemos savo jėgomis, informavau apie tai “Kauno energiją„ ir paprašiau, kad man nebeskaičiuotų mokesčių už šilumą. Netrukus atėjo “Kauno energijos„ darbuotojas, kuris konstatavo, kad šildymas ir karštas vanduo atjungtas, kad aš pradėjau šildytis dujiniu katilu.“

Veržiasi pašildyti

Praėjus kiek laiko į neįgalaus kauniečio duris ėmė belstis kvietimus į teismą nešiojantys kurjeriai, antstoliai ir skolų išieškojimo bendrovės „Gelvora“ darbuotojai, o „Kauno energija“ pareikalavo bute
atstatyti viską taip, kaip buvo, ir apie tai informuoti šilumos tiekėjus.

„Kitaip tariant, jie pasakė: tu pats šildytis neturi teisės, mes patys tave pašildysime. Tai primena kareivinių režimą ir sovietmetį, kai viskas buvo daroma pagal komandas“, – dalijosi savo pastebėjimais maištininkas.

Kauno apylinkės ir apygardos teismuose G.Vencius pralaimėjo bylas, kurias jam iškėlė bendrovė „Kauno energija“. Paskutinįjį Kauno apygardos teismo sprendimą G.Vencius apskundė Aukščiausiajam Teismui, tačiau neslepia nesitikintis palankaus sprendimo.

„Teismams čia atrodo viskas aišku ir jie nelinkę gilintis į pamatines vertybes, kurias bandau apginti. Didžiausias absurdas yra tai, kad aš pripažintas skolingas už nesuvartotą šilumą. Mano vamzdžiai juk užkimšti. Gal jie šilumą į mano butą tiekia kokiais nors man nežinomais kosmoso kanalais?“ – ironizavo maištininkas.

Vyrą pralinksmino paaiškinimas, kad nuo bendros šildymo sistemos atjungtas butas tarsi paima kitų butų šilumą ir tai tampa įmanoma naudojantis specifine šilumos sklaida.

Gaidiena ar vištiena?

„Esu pakankamai išsilavinęs žmogus, bet negaliu suvokti, kaip mano idealiai apšiltintas, penktame, viršutiniame, aukšte esantis butas gali naudotis kažkokia specifine šilumos sklaida. Kaip visiems žinoma, šiluma sklinda ten, kur šalčiau. O mano butas šiltas ir dėl puikaus apšiltinimo su kitais butais neturi jokio sąlyčio“, – paaiškino G.Vencius.

„Esu technikos daktaras, bet dar pasiteiravau pažįstamo specialisto: gal tu žinai, kuo šilumos sklaida skiriasi nuo specifinės šilumos sklaidos? Jis man pasakė, kad skirtumas čia toks, koks yra tarp vištienos ir gaidienos arba tarp jautienos ir karvienos“, – kalbėjo G.Vencius, pabrėžęs, kad ginčuose su šilumos tiekėjais stengiasi vadovautis sveiku protu, o ne energetikų diktuojamomis, jo nuomone, absurdiškomis normomis.

Vieno kambario butas, kuriame gyvena G.Vencius, yra V.Krėvės prospekte, beveik prieš 50 metų pastatytame blokiniame name.

Efektyvų autonominį šildymą, pasak kauniečio, užtikrina ne tik buto apšiltinimas, bet ir racionaliai įrengta šildymo sistema, kurią sudaro dujinis katilas ir rekuperatorius. Jis varinėja po kambarius šiltą orą, todėl šildant tik vonią, oras iš vonios išstumiamas lauk ir ratu paskleidžiamas po visą buto plotą.

Pasak G.Venciaus, tapęs maištininku, už vieno kambario
buto
šildymą jis moka perpus mažiau. Daug energijos resursų reikalauja kova už teisę būti nepriklausomam.

„Nieko nepadarysi – laisvė yra brangus dalykas. Už ją reikia ir mokėti, ir kovoti“, – nepraranda optimizmo maištininkas.

Kauno miesto savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas tikino, kad ir pagal ligšiolinę tvarką atsisakyti vieno šilumos tiekėjo paslaugų buvo įmanoma. Jo duomenimis, pernai Kaune tai padarė 14 daugiabučių namų, tiesa, nedidelių – nuo 2 iki 10 butų.

A.Vaitiekūno teigimu, miesto tarybos anksčiau priimti sprendimai naikinami, nes procesas labai aiškiai yra reglamentuotas aukštesniais teisės aktais. „Pateiktų dokumentų peržiūra išlieka tik tiek, kad atsijungimo aprašas kiekvienu atsijungimo atveju bus patvirtinamas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu“, – komentavo jis.

Energetikos skyriaus vedėjas mano, kad atsijungimo procesas gyventojams taps kiek lengvesnis, nes pertvarkant šildymo sistemą tai bus laikoma paprastuoju remontu. „Šiek tiek griežčiau yra žiūrima atjungiant vieną butą – bus reikalaujama visų namo bendraturčių pritarimo. Jei bus atjungiamas visas namas, užteks daugumos – 50 plius vieno balso pritarimo“, – dėstė savivaldybės atstovas.

Į konkrečius klausimus, kas galima, o kas negalima, A.Vaitiekūnas atsakymų patarė ieškoti Energetikos ministerijos patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse.

Jei namas yra centralizuoto aprūpinimo šiluma zonoje, leisti ar neleisti jam atsijungti, galutinį sprendimą priims savivaldybės administracijos direktorius. Jei prašymo jis netenkins, turės motyvuotai tai pagrįsti. Naujoji tvarka, A.Vaitiekūno nuomone, yra gana racionali, tad atsijungimo atvejų galbūt daugės.

Prisidengti Holokausto korta

Visi žinome kas yra Holokaustas, tačiau mažai kas supranta, kad šis žodis nėra žydų tautos kūrinys ar nuosavybė.  Todėl negalima jį vartoti kiekviena karta kaip tik pasireiškia nepakantumas Izraelio poelgiui Palestinai. Aišku šiuolaikinė visuomenėto to nepastebi, nes jai smegenys yra jau išplautos metų propagandos mokyklose, kada dėmesys yra skiriamas žydų tautos kentėjimams, tuo metu pamirštant, kad žydai nėra vieninteliai nuskriaustieji.

Hitleris atsakingas už 12 000 000 mirčių.

Stalinas atsakingas už 23 000 000 mirčių.

Mao Ze-Dong atsakingas už 49 000 000- 79 000 000 mirčių.

Visas šurmulys prasidėjo nuo Antro pasaulinio karo, kada bendrais duomenimis buvo išžudyta virš 6 milijonų žydų tautybės žmonių. Žmonės buvo renkami, vežami gyvulių vagonais ir laikomi koncentracijos stovyklose.  Naikinami buvo žydai visose tautose, kurios buvo Hitlerio rankose, daugiausiai Lenkijoje ir Rytų Europos teritorijoje. Bet ar viskas buvo taip blogai kaip tai skamba iš daugelio lūpų?

Nors kiti diktatoriai atsakingi už trigubai didesnį mirčių skaičių, mažai kas tai aptarinėja. Mat svarbiausias yra žydų Holokaustas, o visi kiti žmonės tegu stimpa ir lieka pamiršti, taip? Atsirado Dievo numylėtoji tauta. Jeigu jiems žemę pažadėjo Dievas, ji jums nepriklauso. Nepiktnaudžiaukite  savo valdžia, nes kada teks nuo jos pačios kentėti. Religija ir taip yra mitas, pasakų rinkinys per amžius pakeistas taip, kad tarnautu jos rašytojams.

1976 metais buvo išleista, autoriaus Arthur Koestler, knyga pavadinimu “ Tryliktoji gentis“ Šioje knygoje aiškiai dėstoma, kad šiuolaikiniai Europos žydai yra kilę ne iš Palestinos teritorijos, o iš Kaukazo regione gyvavusios “Khazar“ imperijos, kuri  740 metais po Kr. persivertė į Judaizmą.

Khazar imperijos plėtėsi nuo Juodosios iki Kaspijos jūros ir nuo Kaukazo iki Volgos. Khazar’ai buvo tarp dviejų regioninių super jėgų: Bizantijos imperijos ir ritinių Islamo valstybių. Khazarai atsispyrė priimti  į krikščionybę ar islamą, todėl perėjo į judaizmą. Vėliau prasidėjus Mongolų antpuoliams iš rytų, jie migravo į šiuometinės Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos teritorijas, taip stipriai paveikdami vietines socialinę ir rasinę vietinių gyventojų sudėtį. Knygoje išdėstyti teiginiai ir faktai patvirtina daugelio mokslininkų tyrimus, kad šiuolaikiniai  Europos žydai nėra Palestinos etniniai žydai, migravę per Vokietiją ir Prancūziją, o iš tiesų yra Kaukazo regiono etniniai gyventojai 8 amžiuje priėmę Judaizmą. Tai įrodytu, kad Antrojo pasaulinio karo metu kančios teko ne etniniams Palestinos žydams, o žmonėms, kurių protėviai 8 amžiuje priėmė Judaizmo tikėjimą. Taip galima teigti, kad Antras pasaulinis karas lygiai tai pat buvo ir krikščionių karių Holokaustas, kaip ir kiekvienas  Europos konfliktas per pastarąjį šimtmetį. Jeigu remtis aukų religija, kaip pagrindiniu identifikuojančiu požymiu.

Tačiau kas vyko Antrojo pasaulinio karo metu negali paslėpti tai kas dabar vyksta Gazos ir Vakarinės pakrantės teritorijoje, kur etniniai Palestinos gyventojai yra ištremti. Šiose teritorijose, po JTO paskelbus Izraelio valstybės sukūrimą, yra laikomi palestiniečiai, kuriems  pagal palikimą priklauso Izraelio teritorija. Izraelis stengiasi plėsti gyvenviečių statybą teritorijoje, kuri jam net nepriklauso ir stengiasi blokuoti kokia įmanoma humanitarinę pagalbą. Negi tai ne Holokaustas? O kur dar palestiniečių tautos žemės vogimas? O kada pasaulis pasisako prieš Izraelio politiką, naudojamas antisemitizmas, kad pasiteisinti .

Todėl kam nors iškėlus esamą palestiniečių problemą, Izraelis ir jo bendraminčiai iš kart puola žmones vadinti anti-semitais arba Holokausto mylėtojais. Tai tik parodo Izraelio tikrąjį veidą- valstybė pati vykdanti Holokaustą. Ši “Holokausto korta“, kuri naudojama kaskart, yra vienintelis Izraelio pasiteisinimas.  Pabandykite pakalbėti mokslinėje institucijoje apie Izraelio nusikaltimus, tuoj pat kažkas primins jums žydų kentėjimus.

Aš tokiems žmonėms sakau: Nereikia čia krokodilo ašarų!

JAV ir Izraelis yra pagrindiniai stabdžiai neleidžiantys būti sukurtai nepriklausomai Palestinos valstybei. Šios dvi valstybės, kurias valdo tie patys interesai, yra didžiausios teroristinės valstybės pasaulyje. Jos turi galią žudyti, pavergti, apiplėšti ir naikinti visada prisidengdamos taika.

Patys Izraelio valstybės  aukščiausi pareigūnai dažnai pasisako už ne žydų žmonių pavertimu vergais arba visišką sunaikinimą.

Izraelis kiekviena kart patirdamas spaudimą iš pasaulinės bendruomenės, prisidengia antisemitizmo korta arba Holokausto korta. Kiekviena kart galima pastebėti, kad išleidžiamos knygos rašančios apie “Naują anti-antisemitizmą“ nors tai nėra nauja nei antisemitiška. Visa tai yra bandymai diskredituoti visus, kurie pasisako  prieš Izraelio politiką. Kaip dažnai jūs girdite kaip sunkiai gyvena palestiniečiai? Per žinias išgirsi tik kaip Izraelis nukentėjo, o visi kiti pamiršti. Pažiūrėkite kokias nors diskusijas apie Izraelio vykdomą politiką ir iškart išgirsite kaip visi yra vadinami antisemitais.

Visi Izraelio nusikaltimai yra slapstomi, užmaskuojami. Izraelis ir toliau vykdo nelegalias gyvenviečių statybas, toliau verčia badauti palestiniečius. O kokiam žmogui, kuris nori Izraelio nusikaltimus iškelti  į paviršių, ant kaktos užrašoma: NACISTAS, RADIKALAS, HOLOKAUSTO NEIGĖJAS, ANTISEMITAS.

R.Paksas:Politinis triukas ar sąžinės protrūkis?

Sekmadieni “Tvarkos ir teisingumo“ kongrese R.Paksas pasisakė už tiesioginės demokratijos sugrąžinimą į Lietuvos politinę sistemą naudojantis moderniosiomis technologijomis. Demokratija, buvusi Antikos laikais, yra seniai pamiršta, o ją pakeitė tik korupciją ir nesąžiningumą skatinanti valdymo forma su gražiu pavadinimu. Pasak R.Pakso šiuolaikinė demokratija yra išsigimusi ir su tai aš pilnai sutinku. Kadangi daugelio demokratinių valstybių aš net nepavadinčiau demokratinėmis, kaip pavyzdžiui JAV.

Mes turime didžiulę problemą, nes rinkdami vadinamus “tautos atstovus“, mes vairą laikome tik kol rankoje turime balsavimo lapelį. Jam nukritus į balsavimo dėžę, nu taip pasakius, “arklys paleistas ganytis“. Todėl žmonės realios valdžios neturi. Kaip be pasakytų politikos specialistai, kad norintis pilietis turi galią įtakoti politinius sprendimus, taip nėra. Nes norint kažką įtakoti, valstybėje kaip Lietuva,  reikia didžiulių sumų pinigų. Ir ne  tik lobizmas, čia ir papirkimas. Net jeigu norint “švariai“ kažką pakeisti, neužtenka valios ir laiko. Eilinis žmogus ar visa grupė gali kiek panorėję rėkauti prie Seimo rūmų ir valdžią nieko nekeis. Pavyzdys būtu protestai Prancūzijoje, kada masės žmonių protestavo, o valdžia jai tik vidurinį pirštą parodė. Gali rašyti laiškus laiškus parlamentarams, bet ar jie nebus sekretorės vietoje į šiukšlių dėžę išmetami. O kaip “teisingų politikų“ jau esančių valdžioje išsišokimas prieš sistemą ir pasakius “NE“? Kreipiant dėmesį į šiuolaikinės demokratijos veikimo principus, galima pastebėti, kad pavienis žmogus neturi visiškos beveik galios prieš daugumą. Ir čia tik kažką pasiūlius. Jeigu  net valdžioje esanti grupė  pradėtu perstatyti “domino kaladėles“ , iš visų pusių suplauktu lobistai ar politiniai zombiai, kurie senos tvarkos taip lengvai neatsisakytu. Todėl šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse, jeigu nesi vienas iš elito, gali kovoti su vėjo malūnais kiek jėgų užteks.

Šis R.Pakso pasiūlytas sprendimas turi dvi puses. Geroji yra ta, kad būtu grįžtama prie tiesioginės ir tikros demokratijos principų. Taip būtu pasiektas efektyvesnis piliečių dalyvavimas valstybės sprendimų priėmime, skatinant  pilietiškumą ir suteikiant bent kokias galias eiliniam žmogui. Naudojant šiuolaikines technologijas visa tai būtu galima pasiekti su jau esančiais resursais, taip sutaupant lėšas, kurios būtu reikalingos šaukti referendumus.  Ir nereikia pradėti baimintis , kad durys atsivers “hakeriams“, nes ne viskas taip lengva kaip daugeliui atrodytu.

Blogoji šios idėjos pusė yra ta, kad nežinome kieno rankose visa tai gali atsidurti. Visų pirma yra pavojus, kad nauja sistema bus administruojama konkrečios kompanijos, arba bent įranga prižiūrima vienos. Ši situacija suteikia galias tam ,kas tik gali prilįsti prie šios sistemos, atitinkamai “vairuoti visą laivą“. Taip rezultate gaunant sau palankius sprendimus. Pavyzdys būtu daugelyje JAV valstijų vykstantis elektroninis balsavimas, kuris liudininkų ir žmonių dirbusių balsavimo mašinų gamybos firmose, teigimu nulėmė 2004 metų J.W.Bush pergalę prezidento rinkimuose. Viskas slypi tame, kad valstijose, kuriose buvo triguba Bush’o konkurento John Kerry persvara preliminarioje apklausoje, galinis rezultatas buvo visiška “landfill“ Bush’o pergalė. Ir šio tipo netikėtas balsuotojų persigalvojimas buvo tose valstijose, kuriose buvo panaudotos elektroninės balsavimo mašinos. Nepaisant žmonių ,dirbusių su šiomis mašinomis, liudijimų ir net pavyzdžių  kaip naudojant programą galima labai lengvai pakeisti rinkimų rezultatus. G.W.Bush giminės ryšių su balsavimo mašinas gaminusios ir prižiūrinčios kompanijos prezidentu. Mažai kas  atkreipė didesnį dėmesį į tai.

Todėl Lietuvoje naudojant tokią sistema, kaip ir JAV, būtu galima lengvai klastoti rezultatus. Nes elektroniniu būdu neišlieka  tikrų balsavimo įrašų, o vienintelius galimus įrodimus kontroliuoja kompanija arba asmuo, kuris atsakingas už šios aparatūros ar programos administravimą, priežiūrą ir galinę informaciją. O piliečiai šiais  “demokratijos“ laikais ir nepastebėtų pokyčių. Nes kaip vyko socialistinėje Lietuvoje neseniai po okupacijos, kai rinkimuose dalyvavo net 99% procentai rinkėjų, pagal vyriausybės duomenis aišku. Tik tada mes žinojome, kad valdžia tai daro, pagal akivaizdžią diktatūrą. O šiomis dienomis sau sakytume, kad “ matyt tai daugumos nuomonė“.

Todėl kaip gražiai ši idėja skambėtu, ji turi daugiau minusų negu pliusų. Mes negalime atiduoti galios likučių sistemai, kurios visiškai nekontroliuotume. Nes pagal istoriją mes žinome, kad politikai labai retai būna sąžiningi.

“Niekas labiau nėra vergijoje negu tie , kurie klaidingai tiki esantys laisvi.“ -Johann Wolfgang von Goethe 1749-1832

Nors galima tikėtis geresnių laikų, mes visi žinome, kad tai bus tik pasaka iki kardinalių permainų ateityje.

Straipsnis Delfi.lt

%d bloggers like this: