Posts Tagged ‘ seimas ’

Pompastiška kalba apie rinkimus

Taigi, artėja šalies rinkimai, kur visi mes rinksime sekančius savo išnaudotojus.  Pasakysiu ką aš manau apie šiuometinę rinkimų situacija bei apie rinkimus apskritai. Kalbėsiu tiesiai iš šviesiai, be jokių pagražinimų. Aš manau, kad tik sakant ką manai ištiktųjų, tu gali pasakyti tai kas dedasi.

Rinkimai Lietuvoje yra tik eilinis avių balsavimas kuri iš jų bus papjauta. Tai aišku nelabai gražiai skamba, tačiau yra tiesa. Nesuprantu žmonių, kurie dar  tikisi, kad šių metų kandidatai bus kažkuo geresni už praeitus. Mes gyvename Lietuvos demokratijoje, kuri yra supuvusi iki jos pagrindų. Švogerių  kraštas- taip dažnai ji yra vadinama.  Nieko čia blogo taip manyti, nes daugelis su tuo sutinka, gal tik bijo atvirai pasakyti. Štai aš ir sakau: Lietuva, savo šiuometinėje būsenoje, neturi gražios ateities.

Už tokius žodžius daugelis mane pavadintu pesimistu, ekstremistu ar eretiku.  Tai paaiškinama tuo, kad daugelis šios šalies gyventojų iki šiol gyvena savo mažuose burbuluose, kuriuos jie taip bijo palikti. Išorinis pasaulis jiems gali pasirodyti toks klaikus, tamsus ar neatpažįstamas,  kad Lietuvos “demokratijos“ eiliniai gynėjai gali pradėti net panikuoti (taip pasakius). Jeigu jiems pasakyti, kad jų suvokiama demokratija tai tik iliuzija, jie tau parekomenduos apsigyventi beprotnamyje.  Viskas suprantama. Žmonės, kurie yra pripratę prie tam tikros santvarkos, kur jiems užtikrinama sąlyginė taika ir  vidutinio gyvenimo aprūpinimas, visada pasisakys už šios santvarkos išsaugojimą, nes bijos kažką prarasti. Nesvarbu, kad šie žmonės yra išnaudojami ar apgaudinėjami kasdien ar kas ketverius metus, jie vis tiek  nieko nesakys. Aš tai pavadinčiau politiniu Stochholmo  sindromu (Stochholmo sindromas- trauma, kada žmogus pamilsta savo įkalintoją/pagrobėją). Kodėl politinis? Todėl, kad pagrobėjas šioje situacijoje yra pati Lietuvos politinė sistema ir visi asmenys veikiantys joje, kurie pasižymi išnaudotojų bruožais. Taip Lietuvos gyventojai, kurie yra pagrobti ( įkalinti ) valstybės demokratinės santvarkos, kuri juos pastoviai skriaudžia, skrudina ar kitaip  niekina, po laiko pradeda ginti šią sistemą. Kaip Stochholmo sindromu pasižymintis žmogus po kurio laiko pradeda ginti savo pagrobėją/skriaudėją, taip lietuviai gina Lietuvos demokratiją. Mintis ta pati: tu nuskriaudžiamas tiek daug kartų, kad tau arba nustoja rūpėti arba tu palinksti skriaudėjo pusėn.

Ką daryti šioje situacijoje? Galima keliauti narcisistiniu keliu ir manyti, kad kažkada viskas pagerės ir nieko nedaryti. Taip dar daug laiko būtu kenčiant patyčios ir nusivylimus.  Nesvarbu kas atsitiktu,  manyti, kad dar nėra taip blokai ir įsivaizduoti artėjančia pokyčio šviesą tunelio gale. Viskas skamba optimistiškai, bet tai kvailio kelias.

Reikia pripažinti, kad Lietuvos demokratija yra sugedusi kaip kelias savaites lauke stovėjęs pienas. Gali bandyti kažką pakeisti su viltimi, kad gal gal atsiras koks kintamasis, kuris palenktu viską į gerąją pusę, bet galu gale vilties mažai. Būtina suprasti, kad reikia keisti ne sistemos elementus (partijos, politikai ir t.t.), o pačią sistemą. Taip yra todėl, kad jeigu bandysi kažką pakeisti sistemoje, kuri iš pagrindų yra ydinga, šioje sistemoje jau veikiantys piktybiški elementai nusvers bet kokius tavo mėginimus kažką pakeisti. Tarkime  atsiranda nauja partija, kuri yra tikras gėrio įsikūnijimas. Kaip tokiai partijai pakeisti Lietuvą? Jai reikėtu atrasti kompromisą su esamomis partijomis, kas atitinkamai sumenkintu gerosios partijos vertybes ir esybę;  būti ignoruojama ir po kiek laiko išnykti; bandyti veikti netiesiogiai, kur jos poveikis būtu užgožiamas įsitvirtinusių jėgų, kurios turi galimybę veikti tiesiogiai. Nei vienas iš šių kelių galų gale nėra produktyvus, nes jie gali tik supurtyti sistemą (Lietuvos demokratiją), kuri sparčiai  vėl atsistotu ant savo  kojų.  Grįžtu prie minties: negali pakeisti blogos sistemos veikiant jos viduje be pavojaus būti sugadintu  pačios sistemos.

Yra tik vienas kelias, kuris tikrai negražiai skamba- sunaikinti seną sistemą ir ją pakeisti kažkuo geresniu. Jeigu nori statyti naują namą ant seno namo pamatų, tikrai nestatysi jeigu pamatai yra netvirti ar “supuvę“. Tik taip galima kažką pakeisti.

O kuo ją pakeisti? Mes dar neturime gero atsakymo į šį klausimą. Mes galime tik pradėti ieškoti pakaitalo esamai sistemai. Yra keli variantai, kurie nors yra veiksmingi, daugeliui tikrai nebūti priimtini (dėl įsitvirtinusio požiūrio jiems), bet apie tai galima dar tik pradėti galvoti. Lietuvai reikia, kad kažkas jai stipriai suduotu per veidą ranka ir pasakytu: atsibusk gražuole ir pažvelk į veidrodį!  Tik stiprus smūgis, pakartosiu, tik stiprus smūgis Lietuvos  savimonei gali ją pažadinti ir priversti keistis. Jei mes to nepadarysime, ką gi, toliau kartosime praeities klaidas. Tik prisiminkite, kad skustis mes galime kiekvienas individualiai, bet veikti turime kartu. Nesakysiu už ką reikia balsuoti ir už ką ne, tai jau jums spręsti savo sąžinės kaina.  Noriu tik pasakyti, kad sustok ir pagalvok…

 

 

 

Reklama

Nauja Lisabonos sutartis kelia grėsmę tautų suverenitetui

Kol euras stabilizuotas ir Europos ekonomiką yra bandoma gelbėti, ES lyderiai  šios savaitės paskutiniame metų susitikime aptars galimas Lisabonos sutarties pataisas, kurios padidintu  tautų finansinio išpirkimo fondą ir palengvintu finansinės pagalbos suteikimą ES narėms.

Pagrindinis susitikimo tikslas yra sukurti reikalingas Lisabonos sutarties pataisas ir išplėsti euro fondą, taip sukuriant pastovu  išpirkimo  mechanizmą. Šio priežastis  yra Tarptautinio valiutos fondo  ir Europos centrinio banko raginimai padidinti esamą 750 milijardų euro pagalbos fondą atitinkamai pakeičiant Lisabonos sutartį. Šis fondo išplėtimas gali indikuoti tik tai, kad ateityje yra neišvengiama kitų ES šalių finansinė griūtis. Visą susirūpinimą kelia Graikijos ir Islandijos “patirtis“, taip pat matomas pavojus Ispanijoje ir Portugalijoje. Šis nestabilumas euro šalyse sukėlė daug neramumų ES, o siūlomi ateities veikimo metodai tikrai nesuteikia vilties.

Nors Europos komisija spaudos konferencijoje tvirtino, kad esančių lėšų užteks išgelbėti Islandiją, daugelio ekspertų nuomone sekančioms šalims kaip Portugalija ir Ispanija prireiks trigubai didesnių lėšų. Todėl pastovus ES savo narių finansinis išgelbėjimas tik silpnins šalių ekonomiką, smukdys eurą ir ateityje šalis jas pavers ekonominiais vergas.  TVF (IMF) siūlo fondo išplėtimą ir Lisabonos sutarties pataisas, bankai, kurie neturi geros reputacijos publikos akyse. Mes žinome, kad TVF yra vergijos įrankis, kuris suteikdamas šalims atitinkamas lėšas, jas vėliau priverčia reguliuoti savo lėšų paskirstymą pagal TVF reguliacijas.

Šios Lisabonos sutarties pataisos, kurios palengvins šalių išpirkimą, kelia grėsmę tautų suverenitetui. Kadangi suteikus tautoms didelę finansinę pagalbą, jos bus neabejotinai ateityje priverstos mažinti savo socialinės sferos, mokslo ir ūkio finansavimą, taip siekiant reguliuoti savo ekonomiką pagal TVF ir Europos banką, kad ateityje būtu išvengta ekonominių katastrofų. (Kurias  sukėlė piktnaudžiaujantys bankai ir nekompetentingi šalių parlamentarai). Taip pat finansuotos šalys, per kelis mėnesius, turės atitinkamai sureguliuoti savo ekonomikas, kad joms nebūtu taikomos ekonominės ir politinės sankcijos. O pagal Prancūzijos-Vokietijos sutartį, šalims pažeidusioms Briuselio reikalavimus gali būti suspenduotos balsavimo teisės ES parlamente.

Jau šiomis dienomis galime pastebėti augančią Briuselio galią, kada šalių narių parlamento atstovai dažnai negali įgyvendinti savų politinių programų, o turi neprieštaraujant klausysi ir veikti pagal Briuselio įstatymus, kurie dažnai nesutinka su šalies įstatymais. Visa tai linksta Europos sąjungos centralizacijos keliu. Kada Briuselis gaudamas vis didesnes galias galu gale turės aukštesnį autoritetą negu bet kuri šalis narė. Aišku daugelis svajoja apie Europą pagal JAV modelį, kada būtu bendra ekonomika ir parlamentinė valdžia. Tačiau tai jau esamos “demokratijos“ galas.

Lietuva yra ir taip yra skolose, todėl daugelis ją pastato išpirkimo eilėje paskui Portugaliją netolimoje ateityje. Nes žinant mūsų šalies ekonominę padėti, apetitą ES paramoms ir neatsakingą valdžios finansų valdymą, Lietuva, kaip ir kitos šalys, grius po Briuselio padu. Dar svarbiau yra tai, kad pagal šiuolaikinę politinę hierarchiją Briuselis pats yra  po TVF ir Europos banko padu. Kaip Vokietijos kanclerė pasakė, kad “bankai turėtu turėti didesnį vaidmenį išperkant  šalis, o tai reiškia, kad bet kokia ekonominė pagalba būtu lygi paskolos suteikimui.  Tai yra paprasčiausia bankų galios plėtra. Todėl negalima, kad ši politiškai pavojinga situacija, leistu bankams reguliuoti ES politiką.

Šis, ir taip nekonstitucinės, sutarties pakeitimas tik palengvins Europos korporatizavimą, suteiks bankams daugiau galios  ir ateityje mes galime prarasti  savo suverenitetą, kaip jį prarado JAV. Bet mes turime viltį, nes bet koks Lisabonos sutarties pakeitimas turėtu būti patvirtintas visose 27 ES šalyse.

BBC news

R.Paksas:Politinis triukas ar sąžinės protrūkis?

Sekmadieni “Tvarkos ir teisingumo“ kongrese R.Paksas pasisakė už tiesioginės demokratijos sugrąžinimą į Lietuvos politinę sistemą naudojantis moderniosiomis technologijomis. Demokratija, buvusi Antikos laikais, yra seniai pamiršta, o ją pakeitė tik korupciją ir nesąžiningumą skatinanti valdymo forma su gražiu pavadinimu. Pasak R.Pakso šiuolaikinė demokratija yra išsigimusi ir su tai aš pilnai sutinku. Kadangi daugelio demokratinių valstybių aš net nepavadinčiau demokratinėmis, kaip pavyzdžiui JAV.

Mes turime didžiulę problemą, nes rinkdami vadinamus “tautos atstovus“, mes vairą laikome tik kol rankoje turime balsavimo lapelį. Jam nukritus į balsavimo dėžę, nu taip pasakius, “arklys paleistas ganytis“. Todėl žmonės realios valdžios neturi. Kaip be pasakytų politikos specialistai, kad norintis pilietis turi galią įtakoti politinius sprendimus, taip nėra. Nes norint kažką įtakoti, valstybėje kaip Lietuva,  reikia didžiulių sumų pinigų. Ir ne  tik lobizmas, čia ir papirkimas. Net jeigu norint “švariai“ kažką pakeisti, neužtenka valios ir laiko. Eilinis žmogus ar visa grupė gali kiek panorėję rėkauti prie Seimo rūmų ir valdžią nieko nekeis. Pavyzdys būtu protestai Prancūzijoje, kada masės žmonių protestavo, o valdžia jai tik vidurinį pirštą parodė. Gali rašyti laiškus laiškus parlamentarams, bet ar jie nebus sekretorės vietoje į šiukšlių dėžę išmetami. O kaip “teisingų politikų“ jau esančių valdžioje išsišokimas prieš sistemą ir pasakius “NE“? Kreipiant dėmesį į šiuolaikinės demokratijos veikimo principus, galima pastebėti, kad pavienis žmogus neturi visiškos beveik galios prieš daugumą. Ir čia tik kažką pasiūlius. Jeigu  net valdžioje esanti grupė  pradėtu perstatyti “domino kaladėles“ , iš visų pusių suplauktu lobistai ar politiniai zombiai, kurie senos tvarkos taip lengvai neatsisakytu. Todėl šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse, jeigu nesi vienas iš elito, gali kovoti su vėjo malūnais kiek jėgų užteks.

Šis R.Pakso pasiūlytas sprendimas turi dvi puses. Geroji yra ta, kad būtu grįžtama prie tiesioginės ir tikros demokratijos principų. Taip būtu pasiektas efektyvesnis piliečių dalyvavimas valstybės sprendimų priėmime, skatinant  pilietiškumą ir suteikiant bent kokias galias eiliniam žmogui. Naudojant šiuolaikines technologijas visa tai būtu galima pasiekti su jau esančiais resursais, taip sutaupant lėšas, kurios būtu reikalingos šaukti referendumus.  Ir nereikia pradėti baimintis , kad durys atsivers “hakeriams“, nes ne viskas taip lengva kaip daugeliui atrodytu.

Blogoji šios idėjos pusė yra ta, kad nežinome kieno rankose visa tai gali atsidurti. Visų pirma yra pavojus, kad nauja sistema bus administruojama konkrečios kompanijos, arba bent įranga prižiūrima vienos. Ši situacija suteikia galias tam ,kas tik gali prilįsti prie šios sistemos, atitinkamai “vairuoti visą laivą“. Taip rezultate gaunant sau palankius sprendimus. Pavyzdys būtu daugelyje JAV valstijų vykstantis elektroninis balsavimas, kuris liudininkų ir žmonių dirbusių balsavimo mašinų gamybos firmose, teigimu nulėmė 2004 metų J.W.Bush pergalę prezidento rinkimuose. Viskas slypi tame, kad valstijose, kuriose buvo triguba Bush’o konkurento John Kerry persvara preliminarioje apklausoje, galinis rezultatas buvo visiška “landfill“ Bush’o pergalė. Ir šio tipo netikėtas balsuotojų persigalvojimas buvo tose valstijose, kuriose buvo panaudotos elektroninės balsavimo mašinos. Nepaisant žmonių ,dirbusių su šiomis mašinomis, liudijimų ir net pavyzdžių  kaip naudojant programą galima labai lengvai pakeisti rinkimų rezultatus. G.W.Bush giminės ryšių su balsavimo mašinas gaminusios ir prižiūrinčios kompanijos prezidentu. Mažai kas  atkreipė didesnį dėmesį į tai.

Todėl Lietuvoje naudojant tokią sistema, kaip ir JAV, būtu galima lengvai klastoti rezultatus. Nes elektroniniu būdu neišlieka  tikrų balsavimo įrašų, o vienintelius galimus įrodimus kontroliuoja kompanija arba asmuo, kuris atsakingas už šios aparatūros ar programos administravimą, priežiūrą ir galinę informaciją. O piliečiai šiais  “demokratijos“ laikais ir nepastebėtų pokyčių. Nes kaip vyko socialistinėje Lietuvoje neseniai po okupacijos, kai rinkimuose dalyvavo net 99% procentai rinkėjų, pagal vyriausybės duomenis aišku. Tik tada mes žinojome, kad valdžia tai daro, pagal akivaizdžią diktatūrą. O šiomis dienomis sau sakytume, kad “ matyt tai daugumos nuomonė“.

Todėl kaip gražiai ši idėja skambėtu, ji turi daugiau minusų negu pliusų. Mes negalime atiduoti galios likučių sistemai, kurios visiškai nekontroliuotume. Nes pagal istoriją mes žinome, kad politikai labai retai būna sąžiningi.

“Niekas labiau nėra vergijoje negu tie , kurie klaidingai tiki esantys laisvi.“ -Johann Wolfgang von Goethe 1749-1832

Nors galima tikėtis geresnių laikų, mes visi žinome, kad tai bus tik pasaka iki kardinalių permainų ateityje.

Straipsnis Delfi.lt

Gerbkite mūsų konstituciją ir kalbą

Matome pastaruoju metu vykstantį Lietuvos-Lenkijos diplomatinių santykių blogėjimą. Rodos mes dažnai tarpusavyje nesutariame dėl daugelio dalykų. Neseniai teko ilgai ginčytis su vienų lenkų dėl to kas pastaruoju metu vyksta tarp mūsų šalių. Tai Lenkų kalbos naudojimo uždraudimas valstybės ženkluose ir pasuose.  Anot lenkų mažumos gyvenančios Lietuvoje, tai Vilniaus kerštas Lenkijai už metus Vilniaus okupacijos. Tačiau aš su tai nesutinku.

Lietuvoje gyvena maždaug ketvirtis milijono etninių lenkų ir kadangi tai pastebima mažuma, ji reikalauja, kad jai būtu leista naudoti lenkų kalbą rašant lenkiškus gatvių pavadinimus ir pavardes. Todėl Lietuvos lenkų mažumos sąjunga kelia didelį skandalą. Nors pasipiktinimą Vilniaus veiksmais galima pavadinti vertybių išsaugojimu svetimoje teritorijoje, politikoje tai nėra taip lengva. Politikoje įstatymai yra labai svarbūs, todėl reikia juos gerbti. Kad ir kokia mažuma gyventų Lietuvoje, jeigu jos nariai turi Lietuvos pilietybę, gyvena Lietuvos teritorijoje ar kitaip yra įpareigoti Lietuvai,  jie turi gerbti ir Lietuvos įstatymus. Tuo labiau   Lietuvos konstituciją, kur 1 skirsnyje, 14 punkte yra nurodyta: Valstybinė kalba – lietuvių kalba. Čia ne religijos laivė. Lietuva neturi valstybinės religijos, todėl leidžiama išpažinti visas religijas. Taigi kada svarbiausiame ir galingiausiame Lietuvos dokumente yra nustatyta valstybinė kalba, tai yra įstatymas.

Tačiau kova nebaigta. Lenkų mažuma savo reikalavimus remia tuo, kad Lietuva, kaip ir Lenkija yra Europos Sąjungos narė. Todėl ji turi laikytis Lietuvoje priimtos ES chartijos, kuri leidžia naudoti gimtąja kalbą ES šalyse. Tačiau pačiame ES įstatyme yra nustatyta, kad narės valstybės konstitucija yra aukščiau už ES chartija, todėl Lietuva turi teisę pirma vadovautis savo konstitucija, o vėliau tarptautiniais įstatymais. Šaltinis ( Valstybės konstitucija-Tarptautiniai susitarimai-Vietos įstatymai)  ES nėra nei federacija ar unitarinė valstybė, o yra sąjunga, kurioje visos šalys turi būti tarpusavyje lygios. ES buvo sukurta kaip laisvos ekonomikos zona, o ne šalies tapatybė. Todėl jos šalys narės nėra įsipareigojusios beatodairiškai paklusti Briuseliui.

Pagrindinė problema yra lenkų mažumos per didelis noras.  Jeigu jūs esate etninis lenkas ir  gyvena Lietuvoje, naudokite savo kalbą, tačiau negrūskite jos visai Lietuvai. Lengviau būtu tarpusavio susitarimas, kuriame tiek lenkai tiek lietuviai galėtu  naudoti savo pavardę gimtąją kalbą pase, pažymint ją prie pavardės tos šalies kalba, kurios pilietis jis yra. Tai aišku reikalautu daug politinio vargo, bet būtu ir efektyviau. Nes lietuviams taip pat suteikiant tą patį, net jei tai nebūtina, suteiktu jausmą, kad mes taip pat kažką iš to gauname. Juk nenorime, kad Lietuva ir toliau būtu vadima paranojinė valstybė. O kas mus kaltina, kad tokie esame, kariavome prieš Rusiją, kariavome ir prieš Lenkiją. Bet kaip viskas besiklostytu, sunku numatyti kas bus ateityje. Ką galima įžvelgti yra tai, kad Lietuvos ar Lenkijos politikams sunku susitarti tarpusavyje dėl savo etninių mažumų. Lietuvai sunku nusileisti, kaip tai yra sunku Lenkijai. Tačiau aš esu Lietuvos pusėje, kadangi čia yra  Lietuva, čia yra mūsų kalba ir ČIA yra mūsų konstitucija. Jei nori, kad tavę gerbtu, turi pirma gerbti ir kitus.

RT-Lithunia banned polish language

EU Judicial Network

%d bloggers like this: