Posts Tagged ‘ pinigai ’

Kada JAV bus pasotinta?

Pirma buvo Afganistanas, vėliau Irakas, po jo sekė Libija. Dabar atėjo Irano laikas. Pagrindinis dalykas, kuris sieja visas šias šalis yra tai, kad siekis panaudoti karines pajėgas joms užgrobti buvo teisinamas šių šalių “Blogio ašies“ naryste.

“Blogio ašis“- pavadinimas, kurį JAV suteikė visoms šalims, kurios nesutinka su jos politika ir atvirai priešinasi jos puikiai matomiems grobikiškiems tikslams. Šalies įtraukimas į šią ašį JAV priešus paverčia pasaulio priešais, nesvarbu ar kaltinimai joms yra pateisinami ar ne.

Iranas- tik dar vienas elementas, kuris būtinas išlaikyti pastovų JAV pasaulio dominavimą. Lengviausias būdas sunaikinti priešą yra prieš jį nukreipti visus aplinkinius. Tada tikrasis agresorius neatrodo kaip kraujo ištroškęs plėšikas, o labiau kaip pasiryžęs humanitaras. Taip Iranas tikrai nebus paskutinė valstybė ant JAV pietų stalo.   Tikra pabaisa niekada nebus pilnai pasotinta. Galima JAV užsienio politiką įsivaizduoti kaip narkomaną, kuriam  yra būtina pastovi dozė t.y. dar viena šalies auka.

Iranas seniai buvo matomas nesiekiantis branduolinio ginklo, tačiau daugelis tai pamiršta, kadangi pasaulinė žiniasklaida yra visada užimta teikianti žiūrovams  “velnio“ Achmadinedžiado įvaizdį. JTO atominės energetikos komisija nuolatos lankosi šalyje ir vis nieko naujo neranda. Geriau IPCC nukeliautu į Izraelį ir užmestu akį į visam pasauliui žinomus nelegalius Izraelio branduolinius ginklus. O kur dar biologiniai?

Kalbėti apie Irano keliamą grėsmę yra lyg daužyti savo galvą į sieną. Kažkada siena sugrius, tačiau iš galvos bus mažai kas likę. Taip JAV be sustojimo  šaukia apie Irano pavojų, nors jos patikimumas seniai paskendęs politinės  melo atliekų krūvoje. Matomai daugeliui šalių, kurios kaip šuo seka paskui JAV, taip pat sunku galvoti savarankiškai.  Pagrindiniai Europos Sąjungos veikėjai yra labiau panašūs į psichologines daržoves, o ne į tikrus politinius veikėjus.

Aišku, kad siekti paviešinti tiesą apie Irano tikslus  yra lyg būti tik kitu sąmokslo teoretiku.  Tikri įrodymai vis tiek bus ignoruojami. Šiais laikais matomai teisus yra tas, kuris turi daugiausiai palaikymo, bet ne tas, kuris turi daugiausiai įrodymų.

Izraelis kaip visada toliau muša karo būgnus, sako, kad tikrai puls Iraną. JAV šiuo klausimu jau pasisakė, kad nesieks problemos išspręsti karu. Aišku tai yra tik dar vienas dviprasmiškumo požymis. JAV patvirtino, kad nepuls Irano, tačiau kartu neatmetė galimybės apginti savo bei Izraelio interesus, jei jiems iškiltu pavojus.

Galima tik konstatuoti, kad vienaip ar kitaip Iranas bus užpultas.  Tai mes jau matėme daug kart. Čia puikiai tiktu visiems žinoma frazė: “kazino visada laimi“. Ką mes galime padaryti-  paviešinti ‘kazino’ (JAV/Izraelio)’ tikruosius kėslus, kad gal tam užkirsti kelią. Didžiausia baimė- Irano užpuolimas gali sukelti globalų konfliktą.

Michael Chossudovsky: karas ir globalizacija

Garsaus analitiko Michaelo Chossudovskio  lekcija apie moderniosios globalizacijos užgaidas ir tikslus. Pinigai, resursai, strateginė galia- modernios globalizacijos arkliukai, kurie naudojami siekiant tolesnės planetos pavergimo. Vakarai iki šių dienų yra įsivėlę į didžiulius konfliktus, kur tolesni konfliktai jau yra prognozuojami.

Tai yra karas, labiau tinkamai pavadintas- Trečiojio pasaulinio karo preliudija.  Jau seniau buvo kalbėta, kad visos šachmatų figūros yra dėliojamos į joms skirtas vietas: JAV raketų gynybos skydas Europoje, NATO integracija į JAV, Rusijos ir Kinijos karinis apsupimas bei  naujų strateginių karų pradėjimas.

Iš Lietuvos: “Tu paklusi savo šilumos šeimininkams, nes tu esi vergas ir tuo didžiuokis“

Nupjovęs šilumos tiekimo vamzdžius, maištautojas pasijuto laisvas

Šilumos ūkio įstatymas bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės Lietuvos gyventojams leidžia atsijungti

https://i1.wp.com/g.diena.lt/03/77/013b41.jpg© Artūro Morozovo nuotr.

nuo bendrų šilumos tinklų. Svarbiausia, kad nebūtų pažeisti kitų vartotojų interesai.

Ryžosi drastiškam žingsniui

59-erių technikos mokslų daktaras G.Vencius tapo maištautoju – jis neneigia, kad savavališkai atsijungė nuo bendros šildymo sistemos. 2009 m. daugiabučio gyventojas su suvirinimo aparatu nupjovė šilumos tiekimo vamzdžius. Taip, anot kauniečio, jis pasijuto laisvas ir galėjo išdidžiai pasakyti: nebepriklausau šilumos vartotojų kolūkiui.

Kaip jis, išsilavinęs, inteligentiškas, taikaus būdo žmogus ryžosi tokiam drastiškam žingsniui, kurio neigiamus padarinius nesunku buvo nuspėti?

„Žmonės taip įprato prie šilumos tiekėjų monopolio, kad centralizuotas šildymas jiems atrodo duotas nuo Kristaus gimimo“, – rėžė kaunietis. Ir iš karto pridūrė: „Laisvės kaina yra didelė – dabar tenka gyventi įtampoje, nes nuolat atakuoja su šilumos tiekimu susijusios tarnybos.“

„Įsikibo į mane nagais ir nenori paleisti. Monopolininkai puikiai supranta, kad iš vergijos paleidus vieną, paskui jį paseks kiti, ir klestėjimui ateis galas“, – kaip koks revoliucionierius dėstė G.Vencius.

Sulaukė palaikymo

Trečius metus prieš centralizuotos šildymo sistemos monopolį maištaujančio kauniečio protestas įgijo solidų ideologinį pagrindą – jo iniciatyvos sulaukė netiesioginio palaikymo iš Energetikos ministerijos. Neseniai Kaune viešėjęs ministras Arvydas Sekmokas pasakė, jog teisė atsijungti nuo centralizuotos sistemos – demokratinės visuomenės principas ir negalima priversti vartotojo nuspręsti, kaip jis turi šildytis ar gyventi.

Anot G.Venciaus, jis pats įsitikino, kad vienintelė galimybė įgyvendinti ministro tezę – atsijungti savavališkai, nes kitaip to padaryti tiesiog neįmanoma. Kaunietis teigė įsitikinęs, kad norintiesiems atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos sudarytos realiai neįgyvendinamos sąlygos.

Maišto sumanymas G.Venciaus galvoje ėmė bręsti gal 2005 m., kai jis parengė Žmonių su negalia savarankiškos ekonominės integracijos centro projektą.

G.Vencius po 1995 m. per autoavariją patirtos traumos prarado sugebėjimą valdyti kairę ranką ir kairę koją.

Ne liga,
bet gyvenimo būdas

„Pagyvenęs neįgalaus žmogaus kailyje supratau, kad negalia yra ne liga, bet tiesiog gyvenimo būdas. Todėl mano projekto tikslas buvo suteikti galimybę neįgaliųjų saviraiškai. Centro statybai reikėjo 2 mln. litų. Jau buvau suradęs projektą finansiškai sutikusį paremti verslininką, tačiau planus suardė 2008 m. krizė“, – pasakojo G.Vencius.

„Tuomet, – tęsė jis, – sugalvojau įgyvendinti minimalistinį savo projekto variantą – įrengti taupų ir jaukų neįgaliojo butą.
Kadangi gyvenu tik iš neįgaliojo pensijos, labai svarbu buvo ieškoti taupymo resursų. Tai buvo galima padaryti tik pertvarkius buto šildymo sistemą. Teko nupjauti monopolininkų radiatorius. Tuomet ir prasidėjo puolimas. Bet aš nusprendžiau nenusileisti“, – apie maišto ištakas pasakojo kaunietis.

Jis teigė nesigailintis įsivėlęs į daug laiko ir energijos reikalaujančią priešpriešą ir nuolat jaučiasi kovinėje parengtyje. Kai žurnalistas pasiteiravo, kodėl jo butas nešildomas, nors lauke 10 laipsnių šalčio, vyras išdidžiai atrėžė: „Neįsižeiskite, bet jūs paklausėte kaip tikras bolševikas. Mano butas šildomas ne tada, kai tai nusprendžia monopolininkas, bet tuomet, kai man šalta. O tai nusprendžiu aš pats.“
„Aš noriu vartoti tiek energijos, kiek man reikia, tai yra, pagal poreikius, o ne pagal nurodymus iš viršaus. Mano buto
nereikia šildyti 24 valandas per parą, nes tai yra akivaizdus absurdas. Deja, žmonės priversti šiam absurdui paklusti“, – tikino kovotojas su sistema. Jo nuomone, centralizuotas šildymas nusipelno tokio pat likimo kaip Sovietų Sąjunga: išardymo.

Bandė susitarti taikiai

Pasak G.Venciaus, iš pradžių jis neketino savivaliauti. Sumanęs atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos, apsilankė pas merą Andrių Kupčinską ir paprašė jo paramos.

Pokalbio rezultatai nebuvo paguodžiantys. Netrukus G.Venciui buvo pateiktos atsijungimo sąlygos. Viena jų – pristatyti viso namo butų savininkų pažymas iš Registrų centro kadastro skyriaus.

„Už kiekvieną tokią pažymą Registrų centrui reikia mokėti. Supratau, kad iš manęs tyčiojasi, – kalbėjo G.Vencius. – Atsijungiau nuo šildymo sistemos savo jėgomis, informavau apie tai “Kauno energiją„ ir paprašiau, kad man nebeskaičiuotų mokesčių už šilumą. Netrukus atėjo “Kauno energijos„ darbuotojas, kuris konstatavo, kad šildymas ir karštas vanduo atjungtas, kad aš pradėjau šildytis dujiniu katilu.“

Veržiasi pašildyti

Praėjus kiek laiko į neįgalaus kauniečio duris ėmė belstis kvietimus į teismą nešiojantys kurjeriai, antstoliai ir skolų išieškojimo bendrovės „Gelvora“ darbuotojai, o „Kauno energija“ pareikalavo bute
atstatyti viską taip, kaip buvo, ir apie tai informuoti šilumos tiekėjus.

„Kitaip tariant, jie pasakė: tu pats šildytis neturi teisės, mes patys tave pašildysime. Tai primena kareivinių režimą ir sovietmetį, kai viskas buvo daroma pagal komandas“, – dalijosi savo pastebėjimais maištininkas.

Kauno apylinkės ir apygardos teismuose G.Vencius pralaimėjo bylas, kurias jam iškėlė bendrovė „Kauno energija“. Paskutinįjį Kauno apygardos teismo sprendimą G.Vencius apskundė Aukščiausiajam Teismui, tačiau neslepia nesitikintis palankaus sprendimo.

„Teismams čia atrodo viskas aišku ir jie nelinkę gilintis į pamatines vertybes, kurias bandau apginti. Didžiausias absurdas yra tai, kad aš pripažintas skolingas už nesuvartotą šilumą. Mano vamzdžiai juk užkimšti. Gal jie šilumą į mano butą tiekia kokiais nors man nežinomais kosmoso kanalais?“ – ironizavo maištininkas.

Vyrą pralinksmino paaiškinimas, kad nuo bendros šildymo sistemos atjungtas butas tarsi paima kitų butų šilumą ir tai tampa įmanoma naudojantis specifine šilumos sklaida.

Gaidiena ar vištiena?

„Esu pakankamai išsilavinęs žmogus, bet negaliu suvokti, kaip mano idealiai apšiltintas, penktame, viršutiniame, aukšte esantis butas gali naudotis kažkokia specifine šilumos sklaida. Kaip visiems žinoma, šiluma sklinda ten, kur šalčiau. O mano butas šiltas ir dėl puikaus apšiltinimo su kitais butais neturi jokio sąlyčio“, – paaiškino G.Vencius.

„Esu technikos daktaras, bet dar pasiteiravau pažįstamo specialisto: gal tu žinai, kuo šilumos sklaida skiriasi nuo specifinės šilumos sklaidos? Jis man pasakė, kad skirtumas čia toks, koks yra tarp vištienos ir gaidienos arba tarp jautienos ir karvienos“, – kalbėjo G.Vencius, pabrėžęs, kad ginčuose su šilumos tiekėjais stengiasi vadovautis sveiku protu, o ne energetikų diktuojamomis, jo nuomone, absurdiškomis normomis.

Vieno kambario butas, kuriame gyvena G.Vencius, yra V.Krėvės prospekte, beveik prieš 50 metų pastatytame blokiniame name.

Efektyvų autonominį šildymą, pasak kauniečio, užtikrina ne tik buto apšiltinimas, bet ir racionaliai įrengta šildymo sistema, kurią sudaro dujinis katilas ir rekuperatorius. Jis varinėja po kambarius šiltą orą, todėl šildant tik vonią, oras iš vonios išstumiamas lauk ir ratu paskleidžiamas po visą buto plotą.

Pasak G.Venciaus, tapęs maištininku, už vieno kambario
buto
šildymą jis moka perpus mažiau. Daug energijos resursų reikalauja kova už teisę būti nepriklausomam.

„Nieko nepadarysi – laisvė yra brangus dalykas. Už ją reikia ir mokėti, ir kovoti“, – nepraranda optimizmo maištininkas.

Kauno miesto savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas tikino, kad ir pagal ligšiolinę tvarką atsisakyti vieno šilumos tiekėjo paslaugų buvo įmanoma. Jo duomenimis, pernai Kaune tai padarė 14 daugiabučių namų, tiesa, nedidelių – nuo 2 iki 10 butų.

A.Vaitiekūno teigimu, miesto tarybos anksčiau priimti sprendimai naikinami, nes procesas labai aiškiai yra reglamentuotas aukštesniais teisės aktais. „Pateiktų dokumentų peržiūra išlieka tik tiek, kad atsijungimo aprašas kiekvienu atsijungimo atveju bus patvirtinamas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu“, – komentavo jis.

Energetikos skyriaus vedėjas mano, kad atsijungimo procesas gyventojams taps kiek lengvesnis, nes pertvarkant šildymo sistemą tai bus laikoma paprastuoju remontu. „Šiek tiek griežčiau yra žiūrima atjungiant vieną butą – bus reikalaujama visų namo bendraturčių pritarimo. Jei bus atjungiamas visas namas, užteks daugumos – 50 plius vieno balso pritarimo“, – dėstė savivaldybės atstovas.

Į konkrečius klausimus, kas galima, o kas negalima, A.Vaitiekūnas atsakymų patarė ieškoti Energetikos ministerijos patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse.

Jei namas yra centralizuoto aprūpinimo šiluma zonoje, leisti ar neleisti jam atsijungti, galutinį sprendimą priims savivaldybės administracijos direktorius. Jei prašymo jis netenkins, turės motyvuotai tai pagrįsti. Naujoji tvarka, A.Vaitiekūno nuomone, yra gana racionali, tad atsijungimo atvejų galbūt daugės.

Ar Kinija siekia pasaulinio dominavimo?

Praeito dešimtmečio pasalinis “baubas“ buvo SSRS. Tame laikotarpyje pasaulis nuolatos stebėjo Tarybų Sąjungos veiksmus ir bijojo šio geolopitinio milžino agresijos. Laikas parodė, kad šios baimės šaltinis ilgai netruko ir pasaulyje atsirado laisva vieta, kurią yra siekiama užpildyti paverčiant Kiniją  “Naujuoju raudonuoju teroru“.

Šiuometinė Kinijos situaciją kasdien bandoma pavaizduoti lyg šalis būtu taikos pasaulyje stabdis, kuris tik siekia pasaulinio dominavimo ir nors tai daugeliui atrodo esant tiesa, tikroji tiesa negali būti nuklydus toliau nuo realybės.

Kinija realiai yra pirma pasaulio ekonomika, neskaitant JAV, kuri išlaiko savo ekonominį pajėgumą tik per savo karo pramonės plėtrą, dėl šios priežasties daugelis pripažįsta, kad Kinija oficialiai pralenks JAV jau 2030 metais pagal savo eksportuojamos produkcijos pajėgumą ir ekonominį produktyvumą. Aišku šis Kinijos dominavimas yra tikslingos Kinijos vyriausybės valiutos kontroliavimas, kuris leidžia išlaikyti pakankamai žemas gamybos kainas, kas priveda prie kitų šalių pramonės eksportavimo į Kinijos Liaudies Respubliką. Nors pasaulinis   dominavimas  negali būti užtikrintas vien pramonės ir ekonominiu pajėgumu, Kinija tikrai užimta įtakingą poziciją kaip ekonominis pasaulio milžinas. Tai  atitinkamai perduoda pasaulinės rinkos “aviganio“ vaidmenį tiesiai į Kinijos rankas, kas yra vieną iš  visiško pasaulinio dominavimo sudedamųjų dalių. Išlieka tik viena kliūtis, kuri visiškai panaikintu JAV visapusišką dominavimą- doleris kaip pasaulio rezervinė valiuta. KLR dažnai pasisako, kad reikia persvarstyti dolerio būtinumą ir jį geriau pakeisti į  dominuojančių pasaulio valiutų krepšelį, kam JAV tvirtai prieštarauja. Jeigu doleris netektu savo dominuojančios pozicijos, kas dalinai neigiamai paveiktu ir Kiniją, JAV negalėtu savavališkai lakstyti pasaulio ekonominius svertus. Atrodytu, kad    Kinija tik to ir siekia, tačiau tai labiau dviašmenis kardas, kuris panaikintu JAV dominavimą bei perleistu sostą Kinijai, tačiau pradžioje trenktu stiprų smūgį Kinijos ekonomikai, kuri  yra paremta esamu aukštu dolerio santykiu su Kinijos yuan’iu. Dėl šios priežasties sunku pasakyti tikrus Kinijos siekius. Ar ji tikrai nori pilnai perimti JAV laikomą ekonominį sostą ar jai yra pakankama esama pozicija, kurioje ji gali įtakoti sprendimus neišlendant iš užkulisių? Galimai viskas prives prie to, kad Kinija turės kažkada pilnai perinti JAV užimamą poziciją, tačiau tai atsitiks labiau iš būtinybės nei iš  noro.

Pasaulinės valdžios negalima užtikrinti vien dominavimu pasaulinėje ekonomikoje, kadangi visada laimės žmogus, kuris rankoje turi galingesnį šautuvą, o ne geresnius dienos rinkos indeksus.  Taip aiškiai matome, kad Kinija nėra dominuojanti pasaulyje pagal karinį pajėgumą. Šis titulas iki šiol yra laikomas JAV rankose, kuri jį išlaiko vien  tolesnio grimzdimo į skolą kaina. Kinijos karinis pajėgumas yra žymiai menkesnis negu JAV, tačiau tai yra todėl, kad ji neturi  išlaikyti karines bazes ( daugiau nei 737) visame pasaulyje ir yra įsivėlusi į 3 karines kampanijas. Kinijos situacija yra kiek subtilesnė, kadangi jos gynybos biudžetas yra tik 114 milijardų dolerių, o JAV tuo metu vadinamai “gynybai“ išleidžia 698 milijardų dolerių, kur nėra įskaitytas vadinamasis ‘Juodasis biudžetas’- paprastai užmaskuotas kituose departamentuose.  Aišku negalima pamiršti to, kad Kinija nesiekia tiesiogiai kištis į kiekvieną karą, kuris jai yra naudingas. Pagrindinis skirtumas tarp šių šalių karinio finansavimo yra tas, kad Kinija šiuos pinigus išleidžia savo gynybos pajėgų išlaikymui ir modernizavimui, o JAV sugeba po tuo “gynybos“ biudžetu laikyti pasaulį po automato vamzdžiu. Nors daugelis tvirtintu, kad Kinija siekia pasaulinio karinio dominavimo, žmonės pamiršta, kad  tai privestu prie jos atsidūrimo JAV esamoj situacijoje, kur augančios skolos vestu šalį link ekonominio bankroto, ko Kinija yra aiškiai pasisakiusi nesiekianti. Jai aiškiai pakanka naudoti taikius metodus bei plėtoti savo karinį pajėgumą siekiant išlaikyti įtaką kaimyninėse teritorijoje, kas užkirstu kelia JAV kišimuisi į Kinijos vidaus bei užsienio politiką.

Pasaulinio sosto įpėdinis dar nėra žinomas, tačiau Kinija aiškiai yra viena iš kandidatų. Negalima pasakyti kada iškils “Nauja Imperija“, kuri perims JAV vietą, tačiau galima tvirtai pasakyti, kad JAV šio sosto neatiduos be kovos. Įdomu, kokių beviltiškų metodų ji gali griebtis?

Vaizdai iš Graikijos

%d bloggers like this: