Posts Tagged ‘ Lietuva ’

JAV imperija

Sunku suprasti žmones, kurie JAV nelaiko esant imperija. Taip, JAV nėra ekspansionisto tipo imperija kaip buvo SSRS, tačiau JAV pasižymi kitu imperiją apibūdinančiu bruožu: globalia militaristine valdžia. Jungtinėms Valstijoms  nereikia aneksuoti svetimos žemės, kad ji pakliūtu į jos rankas. JAV  laiko pasaulį už pavadžio vien turėdama daugiau nei 1000 karinių bazių visame pasaulyje, valdydama vakarų armiją NATO bei turinti stambiausią armiją pasaulyje.

Visos menkesnės  šalys, kurios nepaklusta JAV, tuoj pat būna sugriautos ir pavergtos.  Šalys, kurios tenkina JAV interesus, gali pasigirti esamos ginamos pačios galingiausios valstybės pasaulyje.

Reklama

JAV ruošiasi smogti Sirijai

Sirija jau seniai pasiekė Arabų pavasario potvynio banga. Šiuo metu gaunami pranešimai, kurie stipriai pasižymi įvykių seka, kuri vyko Libijoje. Valstybės pajėgos kaltinamos vykdančios masines žudynes, sukilėliai vaizduojami kaip taikūs protestuotojai, o pasaulio visuomenė skatinama įsikišti į ši konfliktą.

Pagrindinis šalių vyriausybės nuvertimo  instrumentas  ir iniciatorius yra  Jungtinės Amerikos Valstijos. JAV visada žengia pirma  “skleidžiant demokratiją“, o paskui ją visos šalys, kurias ji įtikino remti jos tikslą. Šiuo metu pranešama, kad JAV yra išankstinėje puolimo stadijoje, panašioje kokia buvo prieš intervenciją Libijoje. JAV  prezidentas B. H. Obama teigiamai paskubino šalies laivyno ir oro pajėgų vadovybę parengti Sirijos antpuolio planą, kurio tikslas būtu išvesti iš rikiuotės šalies  oro gynybos sistemas bei susilpninti Sirijos vyriausybės galimybę priešintis sukilėliams.

Aišku JAV vyriausybės atstovų retorika išlieka visada ta pati: “mes neatmetame galimybės pulti“.  Tik šiuo metu JAV susiduria su stambia kliūtimi savo kelyje- Rusija. Rusijos Federacija aktyviai protestuoja prieš bet kokius planus  vykdyti karinius veiksmus prieš Siriją. Šio pasipriešinimo šaltinis yra, kad ne kaip Libija, Sirija yra strategiškai svarbi Rusijai. Bet kokia karinė intervencija iš vakarų pusės keltu grėsmę   Sirijoje dislokuotoms Rusijos pajėgoms. Tai sukeltu žymų interesų konfliktą tarp JAV bei Rusijos. Rusijos Federacijai gresia  netekti strategiškai svarbios teritorijos jau ir taip NATO pasiglemžtoje Europoje, todėl ji negali  taip lengvai pasitraukti iš šalies ir ją atiduoti vakarams.  JAV šioje situacijoje negali vienvaldiškai pulti Sirijos, kadangi iškyla pavojus į konfliktą (tiesiogiai ar netiesiogiai) įtraukti  šalyje dislokuotas Rusijos pajėgas, kas gali išprovokuoti konflikto eskalaciją.

Šiuo metu Rusija išlaiko savo poziciją prieš vakarų intervenciją Sirijoje ją sustiprindama  pagalbinės karinės technikos  nusiuntimu Sirijos vyriausybei.

Visi šie įvykiai priverčia susimąstyti, kas bus karinio  konflikto tarp Rusijos ir JAV  galutinis katalizatorius?

Bilderberg 2012 #3

 

Bilderberg 2012 #1

Seksime tolesnius įvykius

Kada kiti žinių šaltiniai tyli, RT praneša (Bilderberg 2012)

Sekskime RT

Bilderberg’ai- globali mafia

Bilderberg susitikimas 2012

Piliečiai…

Taigi,

Mes gyvename demokratijos laikotarpyje, kuris pasižymi piliečio sprendimų svarbumu,- taip dažnai yra apibūdinama socialinė santvarka, kurios mes kiekvienas iš mūsų esame dalis. Kaip gražiai tai skambėtu, ar iš tiesų mes galime tvirtinti, kad gyvename demokratijoje?

Ką mes galime vadinti demokratija? Daugelis į šį klausima atsakytu demokratiją apibūdindami kaip laisve. Kiti pareikštu, kad demokratija tai piliečių įtaka valdžios sprendimams. Abu šie teiginiai yra teisingi, tačiau jie teisingi tik  sisteminiame sąvokų lygmenyje.  Demokratija iš esmės- minios valdžia. ­ Minios, kuri nulemia sprendimų priėmimą, ne jų argumentų stiprumu, ne pačios minios gausa, o minios arba grupės įtaka. Tai reiškia, kad klausinėtina minia gali dominuoti bet kurioje demokratijoje, tuo pačiu nebūnant varžomai demokratijos idealų.  Tai mes galime pastebėti šiuolaikiniame pasaulyje, kurį yra stengiamasi vadinti demokratiniu, tačiau iš esmės jis yra tik demokratijos spalvomis nudažytas oligarchinis  simpoziumas.

Kiekvienas  demokratinio pasaulio pilietis gali patvirtinti esas dažnai nuskriaudžiamas arba išduodamas savo valstybinių atstovų, kuriuos išrenka į valstybės valdžią. Taip yra ne dėl to, kad kiekvienas žmogus yra egocentriškas ir visada nori, kad jo norai būtu įgyvendinti. Tiesa slypi, kad  mūsų saugoma demokratija negali būti vadinama demokratija, nes pagrindinis jos įtakos faktorius- pinigai.   Lietuvos atveju galima pastebėti, kad mes pasprukome iš diktatūros gniaužtų po 1991 nepriklausomybės paskelbimo, tačiau pakliuvome į finansinę diktatūrą.

Teoriškai kiekvienas Lietuvos pilietis turėtu jaustis laikantis tam tikrą įtaką valstybės priimamiems sprendimas, turintis galią įtakoti sprendimo priėmimą ir niekada nebūti išduotas pačios valdžios, kuriai jis padėjo ateiti į valdžią. Pažvelgus realybei į akis, pastebime, kad viskas  nesusiklostė kaip mes įsivaizdavome esant demokratijos modeliu.

Kas ketverius metus  vyksta rinkimai į šalies valdžios postus, kuriuose kiekvienas pilietis turi teisę balsuoti. Tai yra pagrindinis mūsų suvokiamos demokratijos bruožas.  Iš esmės mes turėtume jaustis  įtakingi valstybės politiniame gyvenime, tačiau skundžiamės esantys neišklausomi ir pamiršti. Gal taip vyksta dėl to, kad mūsų demokratinė įtaka baigiasi kartu su rinkimų pabaiga? Po šio etapo Lietuvos pilietis praktiškai praranda svarbą.  Pasibaigus rinkimams šalies vadovai nustoja rūpintis valstybės piliečiais ir pradeda klausyti savo politinių rėmėjų, kurie dar kitaip vadinami šalies oligarchais arba interesų grupėmis. Taip vyksta dėl to, kad šios interesų grupės stipriai investuoja į mūsų politikus finansiškai, iš ko vėliau tikisi garantijų ir atpildo. Be tinkamo finansavimo paprastam asmeniui yra beveik neįmanoma patekti į šalies postą. Negalime būti kvailinami, kad kiekvienas iš mūsų gali atsidurti Seime. Tai yra tiesiog rūko uždanga, kuri užtraukta mums ant akių, kad nesikištume į vyresnių vaikų“ žaidimo aikštelę,

Puikiausias privataus intereso  įtakos pavyzdys yra Jungtinės Amerikos valstijos.  Šioje dvipartinėje sistemoje abi partijos yra visada remiamos šalies ekonominių gigantų. Pažvelgus į priešrinkiminės kampanijos kandidatų rėmėjų sąrašus visada galime pastebėti tas pačias grupes, tuos pačius  asmenis, kurie jiems skiria milijonus JAV dolerių. Negi galima tikėti, kad šios interesų grupės skiria tokias lėšas iš geros valios? Taip niekada nebūna. Kaip Lietuvoje,  visos interesų grupės nori, kad jų finansuoti kandidatai esantys valdžioje  įstatymus arba valstybines reguliacijas  pertvarkytu jų naudai. Tai įsišaknijusi šiuolaikinės demokratijos yda, į kurią mes net nekreipiame dėmesio.

Ką mes turime dabar negalime vadinti demokratija. Tai galima pavadinti tik politine vergija, nes joks kitas tiesioginis terminas negali taip paprastai apibūdinti esamos įtakos politikams.  Politikas yra pririšamas, savo arba ne savo noru, prie čekių knygelės, kuria pasirašo kitas asmuo.  Politikas parduoda savo sprendimo galią tam, kuris pasiūlo aukščiausią kainą. Taip interesų grupės, nesvarbu nuo jos dydžio, gali persverti daugumos valstybės piliečių  demokratinę įtaką vien pinigų pagalba.   Viską galima labai paprastai suvokti ir paaiškinti.  Tai, ką mes vadiname laisve, yra paprasta piniginė demokratija.

Mes turime atsimerkti, giliai įkvėpti, o tada keliauti balsuoti tik už tuos politinius kandidatus, kurie nėra atskaitingi banko sąskaitai.  Tik taip mes galime pasiekti tikrąją demokratiją, kuri yra geidžiama kiekvieno laisvo, mąstančio bei kūrybingo  žmogaus. Mieli piliečiai, ženkite tvirta koja į ateitį, kuri priklauso tik  nuo mūsų pačių atsargumo.

%d bloggers like this: