Posts Tagged ‘ imperija ’

Michael Chossudovsky: karas ir globalizacija

Garsaus analitiko Michaelo Chossudovskio  lekcija apie moderniosios globalizacijos užgaidas ir tikslus. Pinigai, resursai, strateginė galia- modernios globalizacijos arkliukai, kurie naudojami siekiant tolesnės planetos pavergimo. Vakarai iki šių dienų yra įsivėlę į didžiulius konfliktus, kur tolesni konfliktai jau yra prognozuojami.

Tai yra karas, labiau tinkamai pavadintas- Trečiojio pasaulinio karo preliudija.  Jau seniau buvo kalbėta, kad visos šachmatų figūros yra dėliojamos į joms skirtas vietas: JAV raketų gynybos skydas Europoje, NATO integracija į JAV, Rusijos ir Kinijos karinis apsupimas bei  naujų strateginių karų pradėjimas.

ICBM karantinas

JAV anti-balistinių raketų skydas Europoje daugeliui atrodo esantis tik “apsisaugoti” nuo Irano ir Šiaurės Korėjos.

Tiesa yra ta, kad šis skydas niekada nebuvo planuotas naudoti prieš Irano ir Šiaurės Korėjos įsivaizduojamai keliamą pavojų. Š. Korėja neturi tarpkontinentinių balistinių raketų, kurios galėtu  efektyviai pasiekti Europos šalis arba pačias Jungtines Valstijas. Iranas tuo tarpu yra tik žiniasklaidos iškeltas baubas, kuris net neturi branduolinio ginklo, o ką dar kalbėti apie tarpkontinentines balistines raketas.

Šis skydas yra aiškiai nutaikytas prieš Rusiją ir Kiniją, kadangi šios valstybės vienintelės iš JAV konkurenčių, kurios turi galimybę smogti branduolinį smūgį Europos ir JAV teritorijoje. Pats skydas yra skirtas numušti balistines raketas, kurios gali būti rastos Kinijos ar Rusijos arsenaluose. Čia ne kokios 3-čiojo pasaulio šalys, kurios gali didžiuotis tik mažo nuotolio branduolinėmis raketomis, jeigu jos jas išvis turi ar kada nors turės.

Tai yra akivaizdus JAV/NATO dominavimo pasaulyje užtikrinimas, kadangi Rusija, greitai ir Kinija, yra vienintelės šalys, kurios gali prilygti JAV savo branduolinio arsenalo galimybėmis. Nors Kinija dar reikia laiko, Rusija yra efektyvi konkurentė JAV, taip neleidžiant plėstis absoliučiam JAV demagogiškumui.

Žmonės gali sakyti ką nori, bet faktas-  jokios šalys nefinansuotu gynybinių priemonių, kurios yra skirtos atlaikyti aukšto lygio branduolinį puolimą, prieš šalis, kurios pagal branduolinio arsenalo pažangumą yra tik viduramžiuose.

Sirija- kelias link WW3

Jau pastebėjome, kad JAV ir NATO pradėjo strateginių žemių užėmimą t.y. nuversti sau nepalankius valstybių režimus  ir  užsitikrinti pramoninės žaliavos tiekimą savo nustatytomis kainomis. Dabar tik liko stebėti kaip JAV imperijai priešiškos pasaulio šalys yra išstumiamos iš savo strateginių  pozicijų, iš jų yra atimami sąjungininkai, nutraukiamami resursų tiekimo keliai, o pačios jos toliau apsupamos karinėmis  NATO/JAV bazėmis.

Visa tai yra akivaizdus agresijos ir dominavimo išsireiškimas vedant link ateities agresijos, kuri kaip istorija parodė naudojantis jau matomais ėjimais, veda link pasaulinio karo.

Seymour Hersh: “JAV žino, kad Iranas neturi branduolinio ginklo.”

Nuo Afganistano iki Libijos

Nesvarbu ką žmonės sako, karas Afganistane ir Irake dar nesibaigė. Problema- žmonės visiškai negalvoja, kad NATO ir JAV pajėgos dar aktyviai dalyvauja tolimų kraštų kariniuose veiksmuose. Nors Afganistane ir Irake aktyviausia  yra JAV, negalima pamiršti, kad  NATO taip pat niekur nedingo. Aišku NATO dislokavusi mažiau karių ir daugelis šalių jau baigia išvedinėti savo pajėgas, bet kariai iš JAV ar kitų samdomų kariuomenių toliau plūsta į  Afganistaną ir Iraką. Dabar atėjo Libijos laikas.

Visi šie konfliktai prasidėjo gana herojiškai. Atsirado grėsmė ir reikėjo veikti, kad apsaugoti pasaulį, bet tai truko neilgai. Laikui bėgant išaiškėja tikrieji ketinimai ir situacija stipriai pasikeičia.

Karas Afganistane prasidėjo, nes ten tūnojo mitologinė būtybė, kuri vadinama  Osama bin Ladenu.  Grėsmė sukurta ir atsirado vieta gelbėtojui. JAV pasitelkė tiek daug resursų, kad  apkaltinti Osamą, pamirštant tai, kad jis po 9/11 davė interviu Al Jazeera žinių tarnybai, kur sakė: “šis išpuolis yra sumastytas pačios JAV vidinių interesų, kad pateisinti savo politiką.” Vėliau išėjo aiškiai suklastota jo prisipažinimo vaizdajuostė ir JAV visiškai atsiribojo nuo savo kūrinio, kuris keliomis savaitėmis prieš 9/11 Osama buvo gydomas JAV ligoninėje ir buvo aplankytas CŽV.  Jam dar  iki šios dienos nėra pareikšti kaltinimai dėl 9/11 išpuolio. Šis žmogus yra tikras vaiduoklis, nes apie jo mirtį buvo šnekama nuo 2003, o jis toliau sugebėjo gąsdinti pasaulį.  Sunku atsiminti Osamos vaizdo įrašus, kurie nebūtu ištraukti iš 90-jų archyvo.  Štai čia puikiai veikianti propaganda, bet dabar ji jau pradeda atsibosti. Užteko tik okupuoti valstybė, pradėti žudyti civilius, statyti nuolatines karines bazes ir kantrybė trūko.  Afganistano prezidentas (gyveno JAV ir buvo globojamas CŽV) jau pasisakė, kad jei NATO pajėgos toliau žudys civilius, o tai labai tikėtina, Afganistanas turės paskelbti karą NATO pajėgoms. Galima tai suprasti esant  pasipriešinimu okupacijai, nes JAV ir NATO pajėgos jau neturi preteksto likti šalyje ( nebent toliau saugoti opiumo laukus). “Misija įvykdyta”,- mėgdavo sakyti G.W. Bush. Dabar mitologinė būtybė, kuri vardu Osama bin Ladenas, surastas ir nužudytas…vėl. Kodėl tada dar šis konfliktas tęsiamas? Laikas bėga, o JAV kariuomenė niekur keliauti nesiruošia.

Toliau sekė Irakas, kur  karas prasidėjo, nes pasaulis buvo įtikintas Irako masinio naikinimo ginklų egzistavimu (WMD). Visa karo agitacija buvo  paremta  apgaule, o šios klastos kūrėja yra JAV, kuri toliau siekia plėsti savo imperijos teritoriją ir  kontroliuoti kuo daugiau resursų, būtu šie resursai gamtos ar strateginiai. Irako kampanijos laikotarpis turėjo būti trumpas- atėjai, nugalėjai, atstatei, išėjai. Gaila, bet retai taip būna. JAV okupavo šalį, pradėjo statyti karines bazes prie pat Irako pagrindinių naftotiekių ir naftos perdirbimo gamyklų. Nepamirškime, kad tuometinis viceprezidentas Dick Cheney dar prieš Irako (keliais mėnesiais) invaziją buvo susitikęs su pagrindiniais naftos koncernais, o susitikimo tema buvo Irako naftos resursai.  Taigi, buvo sukelta grėsmė, kuri leido JAV ir Anglijos karinėms pajėgoms okupuoti šalį ir iš to puikiai pasipelnyti  naftos magnatams. Dabar JAV strateginė pozicija regione yra įtvirtinta ir  natūralūs resursai yra lengvai prieinami. Liko tik publiką įtikinti, kad JAV išveda savo kariuomenę iš valstybės, kartu neleidžiant atkreipti  dėmesio į tūkstančius privačiu samdomų karių iš apsaugos kompanijų. Aišku bus palikta keliasdešimt tūkstančių JAV karių, kurių pagrindinis darbas bus saugoti Irako naftotiekius, tačiau JAV jau pasiekė savo tikslą šioje šalyje.

Dabar savo žvilgsnį anglo-amerikiečiai nutaikė į Libiją. Šios valstybės atvejis labai panašus į  Irako, nes JAV ir NATO pagrindinis tikslas nuversti šalies diktatorių, kuris kaltinamas baisiais nusikaltimais prieš savo šalies piliečius. Pirmiausia buvo grasinimai, o dabar jau vykdoma karinę intervenciją,  kuri prasidėjo nuo oro blokados,  nes vakarai “siekė apginti šalies gyventojus ir plėsti demokratiją. Vienintelis skirtumas yra pagrindiniai veikėjai, kurias tapo Prancūzija ir Anglija (reikia gi  kažko naujo). JAV  pagrindinį vaidmenį lengvai atidavė, nes jau per daug grėsmingai ji atrodytu pasaulio akyse. Dabar NATO veda kryžiaus žygį, aišku su truputėliu JAV paramos, kad nuverstu Gaddafi ir išlaisvintu Libijos žmones. Sukilėliams norima skirti  visas Gaddafi’o konfiskuotas lėšas, kad finansuoti jų pasipriešinimą, o  JK jau pareiškė norą tiekti Apache kovinius sraigtasparnius. Iškyla klausimas: kas juos pilotuos? Libijos sukilėliai pasirodė esa nelabai kvalifikuoti, reiškia teks siųsti  pilotus iš Anglijos arba apmokyti Libijos sukilėlius, o tai jau labai arti pilnos invazijos (Jungtinės Karalystės spec. pajėgos  seniai pastebėtos). NATO jau ir taip pareiškė, kad operacijų Libijoje laikotarpį pratęsia trimis mėnesiais, reiškiasi planuojama ten ilgai likti, nes viskas taip ir prasideda. Gaila, kad publika nežino, kad dauguma Libijos sukilėlių yra aktyvus Al-Qaeda nariai. Reiškia  dabar “mes” remiame Al-Qaedą, o seniau prieš ją kovojome (pilnas 180 laipsnių apsivertimas). Tai parodo, kad NATO/JAV tikslas niekada nebuvo iškelti Libijos demokratijos vėliavą. Vakarams svarbu tik sunaikinti šalies vadovą, kuris siekė nukirpti JAV laikomą Afrikos pavadėlį (pardavinėti regiono naftą naudojant aukso standartą, o ne dolerį), o to anglo-amerikiečių elitas tikrai nenori.

Problema su imperijomis- jos žino kada įeiti, bet nežino kada išeiti. Okupacijos laikotarpis nuolatos yra pratęsiamas. Afganistane ir Irake lygiai ta pati situacija: “mes planuojame pratęsti operacijų laikotarpį….” Dabar galime aiškiai matyti, kad Libija taps dar vienu karu ant NATO/JAV pečių, kurie jau taip apkrauti.

Ateities invazijos kandidatas gali būti Pakistanas,  nes JAV nuomone: “Al-Qaeda gali užgrobti  Pakistano branduolinį arsenalą” . Tai būtu puikus pretekstas invazijai , nes JAV seniai siekė išskaidyti Pakistaną į smulkias dalis, kadangi Pakistanas yra viena iš dominuojančių jėgų regione, o JAV tai nelabai patinka.  Pakistanui yra skiriamos didžiulės lėšos, kad būtu leidžiamas  tiekimo koridorius į Afganistaną, o nuo jo yra priklausomos visos JAV/NATO operacijos šalyje.

JAV galimai toliau nesustodama plėstu savo įtakos zoną, bet čia jau įsikišo Kiniją, kuri tvirtai pareiškė savo nuomonę: “pulsite Pakistaną, reiškia pulsite Kiniją, o mes į tai atsakysime jėga”.

Viskas dėl įtakos ir galios. Imperijos visada siekia plėstis ir jos naudosis visomis galimybėmis, kad tai padarytu. Rytuose matoma, kad Rusija ir Kinija yra toliau aktyviai apsupamos NATO/JAV pajėgų. Kokiu tikslų tai yra daroma? Gal ruošiamasi kažkam ateityje? Antro pasaulinio karo metu JAV aktyviai statė karines bazes Ramiojo vandenyno teritorijoje, kurios efektyviai apsupo Japonija, kuri dėl šios priežasties buvo išprovokuota atsakyti į tai jėga. Dabar tai matome vykdoma prieš Rusiją ir Kiniją, kurios vis labiau nerimsta dėl link jų sienų artėjančių karinių dalinių. Pirma reikia sustatyti šachmatų figūras, o vėliau tik kertamas smūgis priešininkui.

Už Gaddafi, nes mano priešo priešas yra mano draugas, o Gaddafi’s-mažesnis blogis už JAV.

Kolonijiniai laikai sugrįžo

Manėme, kad kolonializmo laikai seniai baigėsi. Nuo konflikto Libijoje galime pastebėti vakarų šalių imperializmo atgimimą. Vienintelis skirtumas- kolonializmą vykdo ne individualios šalys, o tarptautinės šalių sąjungos, kaip NATO ir kitos šiai sąjungai pavaldžios šalys.  Pagrindinis NATO tikslas buvo ginti vakarų Europą nuo komunistinės Rusijos invazijos, o dabar šis karinis blokas aiškiai matant vykdo Jungtinių Valstijų politiką.

Taip JAV siekia išlaikyti vienvaldystę pasaulinėje arenoje po “būtinos humanitarinės pagalbos” uždanga. Taikomasi tik į tas šalis, kurios yra naudingos JAV, būtu tai resursai ir regiono strategija, ar į šalis, kurios nėra Jungtinių Valstijų sąjungininkės, būtu tai ekonominis ar politinis bendradarbiavimas.  JAV po NATO priedanga vykdo šalių destabilizavimo politiką tam, kad išlaisvintu represuojamus žmones, kurie “sukilo prieš diktatūrą”. Aišku po JAV valdžia šalies gyventojai sulaukia šiokio tokio laisvumo, tačiau tai būna tik iliuzija, o tuo naudojasi JAV partnerės korporacijos, kad po gyventojų akimis pavogtu visus šalis gamtos turtus. Taip atsitiko Libijoje, kur dar neprasidėjus sukilimui buvo planuojama nacionalizuoti Libijos naftos pramonę ir atkirsti pasaulines korporacijos. Gaddafis vienas iš nedaugelio buvo pasiryžęs stoti prieš vakarų imperializmą, o dabar už tai moka  kruvinu karu savo šalyje. Tai yra esminis “skaldyk ir valdyk” principas. Afrikos šalys  siekia vengti JAV diktuojamos politikos ir klūpėti ant kelių prieš JAV/Izraelio imperiją, o už tokias nepriklausomybės išraiškas ant jų pradedama mėtyti bombas ir grasinti intervencija. Aišku šalys, kurios neturi to kas naudinga pasaulinėms korporacijoms, gali ramiai sėdėti su savo JAV marionete, o tuo metu į šalyje vykstančias skerdynes ir žmogaus teisių pažeidimus nebus kreipiama jokio dėmesio.  Kitaip Somalyje, Jemene bei kitose Vidurio  Rytų ir Afrikos šalyse jau visus metus nebūtu iššautas nei vienas šūvis ar iš vaiko netekimo skausmo sušukusi motina. Nafta, anglis ar kiti resursai yra pelnas, o jei jų jūs neturite- kam jūs tada išvis naudingi ?

Jungtinės Amerikos valstijos jau 2007 metais yra sukūrusios  JAV Afrikos Saugumo Vadovybę (AFRICOM), kuri buvo įsteigta pagal G.W. Bush’o įsakymą, kad užtikrinti JAV interesų saugumą Afrikos teritorijoje. Jums nepanašu, kad JAV visame pasaulyje per daug siekia ginti savo interesus?

AFRICOM pagrindiniai tikslai:

  • Užtikrinti JAV interesų ginimą Afrikos teritorijoje.
  • Užtikrinti JAV agentūrų ir valstybės departamentų bendradarbiavimą.
  • Užtikrinti Afrikos žemyno, jo salų ir teritorinių vandenų saugumą bei stabilumą.

AFRICOM dalyvauja 49 šalys, išskyrus Zimbabvė, Libija, Sudanas, Dramblio Kaulo Krantas ir Eritrėja.  Nuo Libijos konflikto pradžios Zimbabvė išliko vienintelė šalis, kurioje JAV nepanaudojo karinės intervencijos, vienokio ar kitokio pobūdžio. Visos kitos šalys linksmai dalyvauja AFRICOM veikloje siusdamos savo karininkus į JAV apmokymams, kad kovoti prieš JAV CŽV sukurtą Al-Qaedą. Praėjus jau 10-čiai metų po “karo prieš terorizmą” pradžios, ši grupuotė teroristų išaugo Algerijoje, Burkina Faso, Čade, Malyje, Mauritanijoje, Maroke, Nigeryje, Nigerijoje, Senegale ir Tunise, taip pat Vidurio Rytuose- Irake, Afganistane, Pakistane. Nors tai pagrinde mažos grupuotės,  AFRICOM blogai atlieka savo darbą.  Libijos Bengazi miestas yra pirmas pasaulyje tarp naujų ekstremistų rekrutų  skaičiaus per metus. Jungtinėms Valstijoms svarbu tik išlaikyti savo įtaką šiame regione, diktuoti jo politiką ir leisti grobstyti regiono turtus. Jai visiškai nevsarbu terorizmo lygio augimas.

Libijos atveju jau sukurta nauja naftos išgavimo kompanija, naujas centrinis bankas ir pradėta pardavinėti išgautą naftą. Visi neramumai Afikoje tarnauja tam tikriems interesams. Taip yra konsoliduojama galia virs šio žemyno, o JAV su NATO yra jos priešakyje.

%d bloggers like this: