Gėris pasaulyje dažnai veikia per blogį

Dažnai viešuose pokalbiuose, būtu jie interneto erdvėje ar gyvi, susiduriame su nuomone, kad būti blogu labiau apsimoka negu būti geram. Toks mąstymas yra stipriai įsišaknijęs didžiojoje dalyje visuomenės, nes ji yra priversta matyti kaip ‘blogi’  žmonės gauna daugiau naudos negu geri. Tokio mąstymo pagrindinę priežastis- blogi žmonės iš tikrųjų gauna daugiau naudos iš daugelio situacijų. Bent taip yra pastebima.

Kodėl žmonės linksta blogio link?

Visuomenėje dažnai susiduriame su žmonėmis, kurie teigia, kad “neapsimoka” būti geru, nes kiti tik tuo pasinaudos. Jie tvirtina, kad jeigu būsi geras ir nuolaidus, tau tik pridirbs į delnus (švelniai pasakius) ir turėsi su tuo gyventi.  Šios galvosenos žmonės paprastai būna patys nukentėję panašiomis aplinkybėmis, kurios juos paliko vienus ir išnaudotus. Taip šie žmonės automatiškai pradeda žvalgytis į priešingą pusę, kuri yra  blogio. Tai natūrali mąstysena. Jeigu nepasitvirtina geras elgesys, kodėl  neišbandžius priešingo? Gal jis pasitvirtins?  Niekas nenori ilgai išbūti pralaiminčioje pusėje, nes niekas nenori pralaimėti.

Tarkim yra žmogus, kuris visada kiekvienam sutiktam praeiviui paskolina pinigų. Šis individas skolina pinigus, nes tikisi, kad jam skola bus sugrąžinta.  Jis nežino šių žmonių kėslų ar tikslo taip elgtis. Po kiek laiko šis geras žmogus  sužino, kad visi žmonės, kurie iš jo skolinosi pinigų, buvo sukčiai. Šie sukčiai tarpusavyje susitarė apgaudinėti ir skolintis kiek tik išgalės.  Sužinojęs tiesą skolintojas stipriai supyksta ir pradeda linkti blogio link arba viską pripažįsta, tuo pačiu netekdamas ryžto. Jeigu šis žmogus pradeda linkti blogio link, tikėtinai jis pats pradės elgtis kaip tie sukčiai. To priežastis gali būti noras sumažinti savęs nuskriaustumo supratimą pykti išliejant ant kitų arba tiesiog tiesos suvokimas, kad  sukčiauti “labiau apsimoka” nei būti pačiam apgaudinėjamam.  Panašių pavyzdžių galime pamatyti kiekviename mūsų socialinės veiklos sluoksnyje.

Grįžtam prie esmės- visada norisi išbandyti tai, kas suveikė. Nesvarbu, kad tam suvokti pats buvai išnaudotas. Kažkas tavęs išnaudojimo laiko tarpe suveikė. Todėl daugelis norintys atrodyti protingesni ir nustoti būti silpnais, visada  susidomės kita monetos puse. Tai lemia mūsų  natūraliausias instinktas- išgyvenimo instinktas.  Mes, gamtos sutvėrimai,  visada atsirenkame dalykus, kurie vienaip ar kitaip palengvins mūsų išgyvenimo tikimybę bei gyvenimo kokybę. Blogis šiose situacijoje yra lengviausias pasirinkimas, nes blogis paprastai triumfuoja. Nereikia pradėti tvirtinti, kad tai yra dėl to, kad geri žmonės nedaro nieko. Blogis yra brutalus elementas, kai gėris yra labiau švelnus. Baziniame lygmenyje jėga visada nugali žodį.  Todėl tik nedidelė dalis žmonių sugeba surasti kitą kelią, o ne lengvai pasirinkti lengviausią variantą.

Kodėl gerų žmonių mažai?

Gėris mūsų visuomenėje yra kaip reta prekė parduotuvėje.  Ji stovi lentynoje, bet kiekvienam jos neužteks. Gėris- retas bruožas. Jis retas ne todėl, kad yra nepopuliarus, be todėl, kad susietas su aukštesne mąstysena. Blogis palyginus yra primityvus ir brutalus. Jis siejasi su mūsų elementariausiais instinktais, kuriais mes remiamės siekiant sau naudos, ne kitiems. Gėris kitu atveju labiau sietinas su racionalumu.  Kada mes  būname geradariai, mes paprastai siekiame gero ne tik sau, bet ir kitiems. Šiose situacijose mes labiau galvojame apie grupę, ne apie individą. Tai reiškia, kad mes mąstome labiau suplanuotai, o ne instinktyviai.  Mąstymas tik apie save yra būdingas kiekvienai socialiai gyvūnų rūšiai, apie grupę  taip pat. Tačiau žmogaus rūpinimasis grupe yra kiek sudėtingesnis, nes jį sudaro daugiau elementų. Kada mes pirma galvojame apie grupę, tik tada mes galime vadintis tikrais žmonėmis, nes žmogus- aukštesnės mąstysenos gyvūnas. Kitu atveju mes tik eilinis žinduolis linkęs žudyti, kad išgyventi dar vieną dieną.

Kad elgtis gerai yra būtina turėti valią, ryžtą ir nebūti savanaudžiu. Tam paprastai yra būdinga daugiau apmąstyti veiksmus, pasverti sąnaudas ir rezultatus, galvoti ne tik apie savo, bet ir apie grupės (kito individo) netolimą ateitį. Blogis yra labiau impulsyvus, asmeniškas ir lengviausias pasirinkimas. Naudojant blogį nepakeisi pasaulio, nes blogis sukelia pasipriešinimą, todėl jis efektyvus tik iki tol, kol pradeda kenkti kitiems.

Negalima būti visiškai geram ar blogam

Kiek bekalbėtume apie gėrį ir blogį, visada esame linkę suprasti tai tik kaip juoda ir baltą.

Reikia pripažinti, kad būti absoliučiai blogam yra savidestruktyvu. Absoliutus blogis jau nebėra vien naudos siekimas, jis yra paprasčiausias  chaso siekis. Aišku, kad yra žmonių, kurie absoliučiai blogi, tačiau, nedaugelio jų gyvenimo trukmė yra ilga ar produktyvi jam pačiam.

Būti absoliučiai geram taip pat yra naivu ir buka. Absoliutus gėris, kad ir koks idealistinis jis neatrodytu, yra silpnas ir lengvai išnaudojamas. Jis gali egzistuoti tik pasakose ir istorijose. Nekalbama apie kokią nors utopiją, kur tai galimai būti įmanoma. Svarbu prisiminti, kad tikra utopija negali egzistuoti. Tikroji utopija egzistuoja tik kaip sąvoka, tikslo idealas, bet ne realybė.

Norint turėti ateitį reikia būti gėrio pusėje, bet nesekti jo aklai. Viskas priklauso nuo sistemos ( gyvenamos santvarkos elementų visumos) ir idealų.  Negalima taip paprastai pasirinkti vieną iš dviejų pusių ir iškelti jos vėliavą virš savo tvirtovės.  Taip būsi lengvai atpažintas, kas automatiškai pritrauks priešingos  pusės  rėmėjus, o tai tik sukels konfliktą. Lygiai taip pat kaip ugnis konfliktuoja su vandeniu.

Labai svarbu atpažinti sistemą, kurioje veiksi. Reikia surasti joje dominuojančią jėgą, jos bruožus ir struktūrą. Šiuo atveju sistema būtu visas žmogaus pasaulis ir kiekvienas žmonijos socialinės veiklos elementas.  Visi sutiktu, kad pasaulyje dominuoja blogis (dominuojanti jėga). Negali įsiveržti į svetimą aplinką ir jai pakeisti pagrinde  naudoti  sistemai priešingą jėgą. Sistema  atstums tavo pastangas  kaip vienodo polio magneto pusės atstume viena kitą.  Siekiant padaryti kažką  gero šiame pasaulyje, negalima  apsiriboti skaisčiausio pavidalo gėriu. Sistemoje reikia veikti  naudojant sistemai pažįstamą ir priimtiną jėgą, tuo pačiu metu išlaikant  gėrio identitetą. Daugeliui tai nuskambės kaip tvirtinimas, kad reikia būti blogam siekiant gėrio. Tai nevisiškai tikslu. Iš tiesų norima pasakyti, kad negalima būti absoliučiai geram. Absoliučiai geras žmogus bus sugniuždytas arba ignoruojamas. Taip pat negalima būti vadinamoje ‘pilkojoje zonoje’, nes tam paprastai reikiamas apylygis kiekis gėrio ir blogio, kas atveria duris individo korupcijai.

Iš esmės giliai reikia vadovautis  gėrio principais, bet nebijoti  panaudoti blogio elementų sąveikaujant su blogio šalininkais. Jeigu situacija, kurioje reikia sąveikauti su blogio šalininkais, nuo tavo priemonių nenukentės geri žmonės, kodėl  išsiduoti ir naudoti akivaizdų gėri. Geriau gėri užmaskuoti po trupučiu blogio, bet tik taip, kad tai atrodytu esant blogis.  Aišku, kad reikia būti atsargiam, nepersistengti.  Norint susikalbėti su svetima puse, lengviau kalbėti jai gimta kalba, o ne bandyti ją išmokyti savosios. Tai panašu į nuolankumą, bet geriems žmonėms šis jausmas nėra svetimas. Bendraujant su blogiu naudojant jam nesvetimus elementus  aišku gali būtu  tik trumpalaikiška, negalima nuklysti nuo savo kelio. Galiniame rezultate gėris triumfuos, o blogio šalininkai net nesupras kas įvyko. Tame ir slypi visas subtilumas. Nesakau, kad tikslas pateisina veiksmus. Sakau, kad tikslas priklauso nuo veiksmų.

  1. No trackbacks yet.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: