Archyvas pagal 2012 sausio

Iš Lietuvos: “Tu paklusi savo šilumos šeimininkams, nes tu esi vergas ir tuo didžiuokis“

Nupjovęs šilumos tiekimo vamzdžius, maištautojas pasijuto laisvas

Šilumos ūkio įstatymas bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės Lietuvos gyventojams leidžia atsijungti

https://i1.wp.com/g.diena.lt/03/77/013b41.jpg© Artūro Morozovo nuotr.

nuo bendrų šilumos tinklų. Svarbiausia, kad nebūtų pažeisti kitų vartotojų interesai.

Ryžosi drastiškam žingsniui

59-erių technikos mokslų daktaras G.Vencius tapo maištautoju – jis neneigia, kad savavališkai atsijungė nuo bendros šildymo sistemos. 2009 m. daugiabučio gyventojas su suvirinimo aparatu nupjovė šilumos tiekimo vamzdžius. Taip, anot kauniečio, jis pasijuto laisvas ir galėjo išdidžiai pasakyti: nebepriklausau šilumos vartotojų kolūkiui.

Kaip jis, išsilavinęs, inteligentiškas, taikaus būdo žmogus ryžosi tokiam drastiškam žingsniui, kurio neigiamus padarinius nesunku buvo nuspėti?

„Žmonės taip įprato prie šilumos tiekėjų monopolio, kad centralizuotas šildymas jiems atrodo duotas nuo Kristaus gimimo“, – rėžė kaunietis. Ir iš karto pridūrė: „Laisvės kaina yra didelė – dabar tenka gyventi įtampoje, nes nuolat atakuoja su šilumos tiekimu susijusios tarnybos.“

„Įsikibo į mane nagais ir nenori paleisti. Monopolininkai puikiai supranta, kad iš vergijos paleidus vieną, paskui jį paseks kiti, ir klestėjimui ateis galas“, – kaip koks revoliucionierius dėstė G.Vencius.

Sulaukė palaikymo

Trečius metus prieš centralizuotos šildymo sistemos monopolį maištaujančio kauniečio protestas įgijo solidų ideologinį pagrindą – jo iniciatyvos sulaukė netiesioginio palaikymo iš Energetikos ministerijos. Neseniai Kaune viešėjęs ministras Arvydas Sekmokas pasakė, jog teisė atsijungti nuo centralizuotos sistemos – demokratinės visuomenės principas ir negalima priversti vartotojo nuspręsti, kaip jis turi šildytis ar gyventi.

Anot G.Venciaus, jis pats įsitikino, kad vienintelė galimybė įgyvendinti ministro tezę – atsijungti savavališkai, nes kitaip to padaryti tiesiog neįmanoma. Kaunietis teigė įsitikinęs, kad norintiesiems atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos sudarytos realiai neįgyvendinamos sąlygos.

Maišto sumanymas G.Venciaus galvoje ėmė bręsti gal 2005 m., kai jis parengė Žmonių su negalia savarankiškos ekonominės integracijos centro projektą.

G.Vencius po 1995 m. per autoavariją patirtos traumos prarado sugebėjimą valdyti kairę ranką ir kairę koją.

Ne liga,
bet gyvenimo būdas

„Pagyvenęs neįgalaus žmogaus kailyje supratau, kad negalia yra ne liga, bet tiesiog gyvenimo būdas. Todėl mano projekto tikslas buvo suteikti galimybę neįgaliųjų saviraiškai. Centro statybai reikėjo 2 mln. litų. Jau buvau suradęs projektą finansiškai sutikusį paremti verslininką, tačiau planus suardė 2008 m. krizė“, – pasakojo G.Vencius.

„Tuomet, – tęsė jis, – sugalvojau įgyvendinti minimalistinį savo projekto variantą – įrengti taupų ir jaukų neįgaliojo butą.
Kadangi gyvenu tik iš neįgaliojo pensijos, labai svarbu buvo ieškoti taupymo resursų. Tai buvo galima padaryti tik pertvarkius buto šildymo sistemą. Teko nupjauti monopolininkų radiatorius. Tuomet ir prasidėjo puolimas. Bet aš nusprendžiau nenusileisti“, – apie maišto ištakas pasakojo kaunietis.

Jis teigė nesigailintis įsivėlęs į daug laiko ir energijos reikalaujančią priešpriešą ir nuolat jaučiasi kovinėje parengtyje. Kai žurnalistas pasiteiravo, kodėl jo butas nešildomas, nors lauke 10 laipsnių šalčio, vyras išdidžiai atrėžė: „Neįsižeiskite, bet jūs paklausėte kaip tikras bolševikas. Mano butas šildomas ne tada, kai tai nusprendžia monopolininkas, bet tuomet, kai man šalta. O tai nusprendžiu aš pats.“
„Aš noriu vartoti tiek energijos, kiek man reikia, tai yra, pagal poreikius, o ne pagal nurodymus iš viršaus. Mano buto
nereikia šildyti 24 valandas per parą, nes tai yra akivaizdus absurdas. Deja, žmonės priversti šiam absurdui paklusti“, – tikino kovotojas su sistema. Jo nuomone, centralizuotas šildymas nusipelno tokio pat likimo kaip Sovietų Sąjunga: išardymo.

Bandė susitarti taikiai

Pasak G.Venciaus, iš pradžių jis neketino savivaliauti. Sumanęs atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos, apsilankė pas merą Andrių Kupčinską ir paprašė jo paramos.

Pokalbio rezultatai nebuvo paguodžiantys. Netrukus G.Venciui buvo pateiktos atsijungimo sąlygos. Viena jų – pristatyti viso namo butų savininkų pažymas iš Registrų centro kadastro skyriaus.

„Už kiekvieną tokią pažymą Registrų centrui reikia mokėti. Supratau, kad iš manęs tyčiojasi, – kalbėjo G.Vencius. – Atsijungiau nuo šildymo sistemos savo jėgomis, informavau apie tai “Kauno energiją„ ir paprašiau, kad man nebeskaičiuotų mokesčių už šilumą. Netrukus atėjo “Kauno energijos„ darbuotojas, kuris konstatavo, kad šildymas ir karštas vanduo atjungtas, kad aš pradėjau šildytis dujiniu katilu.“

Veržiasi pašildyti

Praėjus kiek laiko į neįgalaus kauniečio duris ėmė belstis kvietimus į teismą nešiojantys kurjeriai, antstoliai ir skolų išieškojimo bendrovės „Gelvora“ darbuotojai, o „Kauno energija“ pareikalavo bute
atstatyti viską taip, kaip buvo, ir apie tai informuoti šilumos tiekėjus.

„Kitaip tariant, jie pasakė: tu pats šildytis neturi teisės, mes patys tave pašildysime. Tai primena kareivinių režimą ir sovietmetį, kai viskas buvo daroma pagal komandas“, – dalijosi savo pastebėjimais maištininkas.

Kauno apylinkės ir apygardos teismuose G.Vencius pralaimėjo bylas, kurias jam iškėlė bendrovė „Kauno energija“. Paskutinįjį Kauno apygardos teismo sprendimą G.Vencius apskundė Aukščiausiajam Teismui, tačiau neslepia nesitikintis palankaus sprendimo.

„Teismams čia atrodo viskas aišku ir jie nelinkę gilintis į pamatines vertybes, kurias bandau apginti. Didžiausias absurdas yra tai, kad aš pripažintas skolingas už nesuvartotą šilumą. Mano vamzdžiai juk užkimšti. Gal jie šilumą į mano butą tiekia kokiais nors man nežinomais kosmoso kanalais?“ – ironizavo maištininkas.

Vyrą pralinksmino paaiškinimas, kad nuo bendros šildymo sistemos atjungtas butas tarsi paima kitų butų šilumą ir tai tampa įmanoma naudojantis specifine šilumos sklaida.

Gaidiena ar vištiena?

„Esu pakankamai išsilavinęs žmogus, bet negaliu suvokti, kaip mano idealiai apšiltintas, penktame, viršutiniame, aukšte esantis butas gali naudotis kažkokia specifine šilumos sklaida. Kaip visiems žinoma, šiluma sklinda ten, kur šalčiau. O mano butas šiltas ir dėl puikaus apšiltinimo su kitais butais neturi jokio sąlyčio“, – paaiškino G.Vencius.

„Esu technikos daktaras, bet dar pasiteiravau pažįstamo specialisto: gal tu žinai, kuo šilumos sklaida skiriasi nuo specifinės šilumos sklaidos? Jis man pasakė, kad skirtumas čia toks, koks yra tarp vištienos ir gaidienos arba tarp jautienos ir karvienos“, – kalbėjo G.Vencius, pabrėžęs, kad ginčuose su šilumos tiekėjais stengiasi vadovautis sveiku protu, o ne energetikų diktuojamomis, jo nuomone, absurdiškomis normomis.

Vieno kambario butas, kuriame gyvena G.Vencius, yra V.Krėvės prospekte, beveik prieš 50 metų pastatytame blokiniame name.

Efektyvų autonominį šildymą, pasak kauniečio, užtikrina ne tik buto apšiltinimas, bet ir racionaliai įrengta šildymo sistema, kurią sudaro dujinis katilas ir rekuperatorius. Jis varinėja po kambarius šiltą orą, todėl šildant tik vonią, oras iš vonios išstumiamas lauk ir ratu paskleidžiamas po visą buto plotą.

Pasak G.Venciaus, tapęs maištininku, už vieno kambario
buto
šildymą jis moka perpus mažiau. Daug energijos resursų reikalauja kova už teisę būti nepriklausomam.

„Nieko nepadarysi – laisvė yra brangus dalykas. Už ją reikia ir mokėti, ir kovoti“, – nepraranda optimizmo maištininkas.

Kauno miesto savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas tikino, kad ir pagal ligšiolinę tvarką atsisakyti vieno šilumos tiekėjo paslaugų buvo įmanoma. Jo duomenimis, pernai Kaune tai padarė 14 daugiabučių namų, tiesa, nedidelių – nuo 2 iki 10 butų.

A.Vaitiekūno teigimu, miesto tarybos anksčiau priimti sprendimai naikinami, nes procesas labai aiškiai yra reglamentuotas aukštesniais teisės aktais. „Pateiktų dokumentų peržiūra išlieka tik tiek, kad atsijungimo aprašas kiekvienu atsijungimo atveju bus patvirtinamas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu“, – komentavo jis.

Energetikos skyriaus vedėjas mano, kad atsijungimo procesas gyventojams taps kiek lengvesnis, nes pertvarkant šildymo sistemą tai bus laikoma paprastuoju remontu. „Šiek tiek griežčiau yra žiūrima atjungiant vieną butą – bus reikalaujama visų namo bendraturčių pritarimo. Jei bus atjungiamas visas namas, užteks daugumos – 50 plius vieno balso pritarimo“, – dėstė savivaldybės atstovas.

Į konkrečius klausimus, kas galima, o kas negalima, A.Vaitiekūnas atsakymų patarė ieškoti Energetikos ministerijos patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse.

Jei namas yra centralizuoto aprūpinimo šiluma zonoje, leisti ar neleisti jam atsijungti, galutinį sprendimą priims savivaldybės administracijos direktorius. Jei prašymo jis netenkins, turės motyvuotai tai pagrįsti. Naujoji tvarka, A.Vaitiekūno nuomone, yra gana racionali, tad atsijungimo atvejų galbūt daugės.

Reklama

Kas yra ACTA? via ‘Budrus Pilietis’

‘Budrus Pilietis’

Kas yra ACTA? (www.stop-acta.lt)

ACTA (Anti-Counterfeiting Trade Agreement) arba Prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu – tai tarptautinė sutartis, siekianti pažaboti intelektinės nuosavybės savinimosi problemą. Dėl jos detalių oficialiai imta tartis 2008-aisiais, tačiau nuo visuomenės tai buvo slepiama. Po kurio laiko, su Wikileaks pagalba, informacija apie ACTA nutekėjo, tad prasidėjusios diskusijos įspietė slapukaujančius ACTA kūrėjus į kampą. Nepaisant to, pirma vieša ACTA versija buvo paskelbta tik 2010-ųjų balandį.

2011-ųjų spalį daugelis šalių (JAV, Naujoji Zelandija, Pietų Korėja ir kt.) pasirašė šią sutartį Tokijuje. Europos Sąjungos atstovės dalyvavo ceremonijoje, bet pasirašyti nutarė vėliau. Tai jos padarė 2012-ųjų sausio 26 dieną. Taip, šią sutartį pasirašė ir Lietuva. Ar Tu tą trečiadienio vakarą žinojai, kad rytoj bus pasirašytas dokumentas, galintis apversti Tavo gyvenimą aukštyn kojom? Aš taip pat ne. Visas šis planas yra kuriamas ir vykdomas taip, kad apie jį žinotų kuo mažiau eilinių mirtingųjų. Ir tai yra pirma, bet tikrai ne paskutinė, ACTA problema.

Kodėl ACTA verčia nerimauti?

Regis, tikslas visai gražus – apsaugoti kūrėjus nuo jų idėjų ir darbų vagystės, – tiesa? Taigi, kas ne taip?
ACTA yra itin painus dokumentas, leidžiantis susitariančioms šalims neįtikėtinai įžūliai brautis į žmonių privačius gyvenimus.
ACTA, siekiant apsaugoti kūrėjų intelektinę nuosavybę, leidžia:

  • tikrinti Tavo asmeninių elektroninių laikmenų (mobilaus telefono, kompiuterio, mp3 grotuvo ir t.t.) turinį muitinės zonose.
  • konfiskuoti Tavo asmeninius daiktus, jeigu kažkas įtaria, kad galbūt Tu sieki ekonominės naudos, vienaip ar kitaip naudodamas intelektinį turtą.
  • bausti Tave už tokio turto turėjimą, remiantis vien tuo, kad, anot ieškovų, Tu turėjai pagrindo žinoti (nebūtinai žinojai), jog tas turtas yra nelegalus.
  • bausti Tave už bet kokį, bet kokio Tau nepriklausančio intelektinio turto platinimą.
  • įvairioms institucijoms gauti visą informaciją apie Tave iš Tavo interneto tiekėjo, jeigu yra įtariama, kad galbūt Tu neleistinai naudojiesi intelektiniu turtu.
  • naudoti visas technines ir teisines priemones, kurios užkirstų kelią intelektinio turto savinimuisi.
  • įvairioms institucijoms veikti savo iniciatyva, be intelektinės nuosavybės savininkų pageidavimo, norint surasti ir nubausti prasikaltėlius.

Tai reiškia, kad gali gauti daugiaženklę piniginę baudą ar netgi būti įkalintas, jei:

  • įdėsi į Facebook Tau patinkančią dainą
  • įdėsi į Youtube video, kuriame Tavo trijų metų vaikas žavingai vizgina užpakaliuką į kokios nors dainos taktą
  • įdėsi į savo tinklaraštį koliažą iš piešinių, kurių pats nepiešei
  • savo telefono užsklandėlei pasirinksi nuotrauką, kurios pats nefotografavai
  • siųsi savo draugui ką tik nusipirktą dainą per skype

BET! Yra gera žinia!

ACTA dar negalioja. Kad ji įsigaliotų, ją turi ratifikuoti ES parlamentas, balsuoti dėl to planuojama šių metų birželį. Iki to laiko Tu, taip Tu, gali padaryti labai daug, kad šis košmaras nepavirstų realybe.

Ką daryti?

Daugiau:

http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.dok_priedas?p_id=151223

http://pilietis.delfi.lt/news/lietuva-ir-acta-arba-kaip-mes-nieko-nezinom.d?id=54788785

http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/S-24004/straipsnis?name=S-24004&l=2&p=1

http://www.edri.org/files/ACTA/booklet/ACTAbookletEN.pdf

http://www.veikia.lt/internetas/slaptu-aktu-jav-siekia-prastumti-savo-istatymus-visam-pasauliui.html

https://www.laquadrature.net/wiki/Against_ACTA

http://en.wikipedia.org/wiki/Anti-Counterfeiting_Trade_Agreement#Criticism

David Duke: apie Izraelio norą nužudyti Obamą

Pasakyk: NE ACTA’i

Dalinkis

Lietuva pasirašo kovos su piratavimu susitarimą “ACTA“

SOPA ar PIPA, tai daugiau JAV reikalas. ACTA labiau liečia Lietuvos internetinę erdvę. Šis susitarimas suteiks daugiau galių ES šalims reguliuoti internetinę erdvę po intelektualinės nuosavybės apsaugojimo priedanga.

Lietuvoje jau dažnai girdima kaip nepriklausomas interneto vartotojas būna patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už  valstybės tarnautojų išvadinimą vagimis ir t.t. Nuo šio susitarimo įsigaliojimo kiekvienas lietuvis teoriškai galės būti nubaustas už intelektualinės nuosavybės (muzika, filmai…) piratavimą. Aišku Lietuva ir seniai budėjo šios nuosavybės savininkų apsaugojimą nuo piratavimo, tačiau dabar piratus galės lengviau pasiekti savininkai iš užsienio šalių, ne tik Lietuvos.

Spauda kažkada taip pat buvo nepriklausoma, o dabar į ją pažvelkite.

Straipsnis

Puiki dokumentinių filmų sveitainė (En kalba)

Svetainė

 

Obamos pažadai

Barack Obama, kuris daugelio buvo laikomas Amerikos mesiju, savo kadencijos pabaigoje neturi kuo pasigirti.

Daugelis teigtu, kad šis prezidentas išvedė karius iš Irako, tačiau kartu pamirštu, kad tas pats prezidentas Irake pastatė vieną iš didžiausių karinių bazių (ambasadų) Vidurio Rytuose.

B.Obama neturi kuo pasigirti. Šis prezidentas ne tik laikėsi G.W.Bush’o politikos, bet ir ją sustiprino. Po Obamos pirmųjų metų buvo pastebėta, kad JAV vis labiau linksta link totalios pasaulio imperijos įvaizdžio. Neseni įvykiai Libijoje parodo, kad šalis nėra pasirengusi atiduoti savo demagoginio statuso valdant pasaulio politinių sprendimų priėmimą.O kur dar kaistanti situacija Sirijoje ir Irane? Tik laikas gali pasakyti, ar naujas karas bus pradėtas?

B.Obamos kadencijos laikotarpiu patys JAV piliečiai pajuto kaip jų konstitucinės laisvės yra apkarpomos ir naikinamos.

Tai kaip apibūdinti JAV prezidentą Barack Husein Obama? Tai labai lengva. Jis yra tik eilinė ‘marionetė’. Viskas tuo ir pasakyta.

%d bloggers like this: