Sąmokslo teoretikai ir avys

Jis sąmokslo teoretikas,- turim sudeginti jį ant laužo!- Tokia nuomonė dažnai laikosi individų galvose, kurių suvokiamą pasaulį (siekiant išsiaiškinti tiesą) yra kėsinamasi pakeisti.  Tai juk natūrali reakcija į tai kas tau negirdėta ar nematyta. Dėl šios priežasties yra siekiama bet kokiomis priemonėmis nepriimti kitų variantų. Galima prisiminti Inkvizicijos laikus, kada bažnyčios visuomenė baudė visus, kurie iškeldavo kitą realybę ( Žemė esanti apvali ) arba naudodavo nematytus metodus (netradicinė medicina bei žmogaus anatomijos domėjimasis). Tokie žmonės buvo vadinami šarlatanais ir raganomis, o tik todėl, kad jie kėsinosi į visuomenės suvokiamą realybę.  Tai parodo koks pavojingas mažai grupei individų  yra masinis mentalitetas.

Aviganis pasako avims, kad dangus žalias. Vėliau 99% avių šaukia, kad jis žalias, o 1%  avių tvirtina, kad jis žydras. Kas tokioje situacijoje yra teisus? Mes aišku esame išugdyti, kad galvotumėm daugumai esant teisiai ir visiems likusiems galvoje esant  negerai. Labai panašu į demokratija- dauguma  visada laimi, nors ir kokia bloga ji būtu. Tačiau tai man atrodo ne racionalu. Negalima pilnai pasikliauti daugumos nuomone, kaip ir negalima pilnai pasikliauti mažumos. Svarbu tai, kad negalima leisti kitiems galvoti už tave.  Pats turi atrinkti, išanalizuoti ir susidaryti nuomonę. Kitu atveju, tu tik atiduodi savo balsą nereikšmingai daugumai ir gal ateityje tu atsidursi panašioje  situacijoje. Būsi tik vienas iš daugelio medžio lapų, kurie linksta link saulės. Čia saulė- įsitvirtinęs visuomenėje informacijos šaltinis, medis- pasyvioji visuomenė, o lapas- tai tu tarp tūkstančių. Svarbu atsakyti sau į klausimą: Tu esi tu, ar  jie  yra TU?

Kaip buvo seniau, taip vyksta ir dabar, tik sąvokos pasikeitė. Kas buvo vadinami šarlatanais- vadinami sąmokslo teoretikais, kas buvo bažnyčia- save laiko pasauline visuomene. Tas pats konfliktas, bet kitoje eroje. Vienas dalykas nepasikeitė: iki šiol yra klausinėjama oficiali valdžios pateikta versija. Kas palaiko valdžią ir nieko neklausinėja, save laiko pilnaverčiu  visuomenės veikėju, kuris tylės ir bus laimingas, nes neišsišoks ir būrio, kuo rizikuoja būti išjuoktas. Tai žmonės tyli ir laukia kol išsišoks koks kitas individas. Tada jau visi bus laimingi rodydami pirštais ir šaukdami: sąmokslo teoretikas, paranojinis ir t.t. Avys taip pat  mėgsta bliauti visos karu.

Paranoja- kada tau vaidenasi, kad esi sekamas. Paranoja- kada tau vaidenasi, kad visi susimokė prieš tave. Sąmokslo teorijų erdvėje paranoja yra kada tau atrodo, kad kažkas yra negerai, o to aš nevadinčiau paranoja. Tai aš vadinčiau atsargumu.

Niekas negali tiksliai pasakyti, bet  niekas negali tinkamai paneigti. Pažvelgus į istoriją galima teigti, kad dažnai mažos grupės žmonių, mokslo ar ne mokslo srityje, iškėlusios naujas teorijas arba klausinėjusios esamą padėtį, vėliau pasirodydavo esančios teisios.

Platonas pasakė: “Geras sprendimas yra paremtas žiniomis, o ne skaičiumi.”

Advertisements
  1. No trackbacks yet.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: