Gerbkite mūsų konstituciją ir kalbą
Matome pastaruoju metu vykstantį Lietuvos-Lenkijos diplomatinių santykių blogėjimą. Rodos mes dažnai tarpusavyje nesutariame dėl daugelio dalykų. Neseniai teko ilgai ginčytis su vienų lenkų dėl to kas pastaruoju metu vyksta tarp mūsų šalių. Tai Lenkų kalbos naudojimo uždraudimas valstybės ženkluose ir pasuose. Anot lenkų mažumos gyvenančios Lietuvoje, tai Vilniaus kerštas Lenkijai už metus Vilniaus okupacijos. Tačiau aš su tai nesutinku.
Lietuvoje gyvena maždaug ketvirtis milijono etninių lenkų ir kadangi tai pastebima mažuma, ji reikalauja, kad jai būtu leista naudoti lenkų kalbą rašant lenkiškus gatvių pavadinimus ir pavardes. Todėl Lietuvos lenkų mažumos sąjunga kelia didelį skandalą. Nors pasipiktinimą Vilniaus veiksmais galima pavadinti vertybių išsaugojimu svetimoje teritorijoje, politikoje tai nėra taip lengva. Politikoje įstatymai yra labai svarbūs, todėl reikia juos gerbti. Kad ir kokia mažuma gyventų Lietuvoje, jeigu jos nariai turi Lietuvos pilietybę, gyvena Lietuvos teritorijoje ar kitaip yra įpareigoti Lietuvai, jie turi gerbti ir Lietuvos įstatymus. Tuo labiau Lietuvos konstituciją, kur 1 skirsnyje, 14 punkte yra nurodyta: Valstybinė kalba – lietuvių kalba. Čia ne religijos laivė. Lietuva neturi valstybinės religijos, todėl leidžiama išpažinti visas religijas. Taigi kada svarbiausiame ir galingiausiame Lietuvos dokumente yra nustatyta valstybinė kalba, tai yra įstatymas.
Tačiau kova nebaigta. Lenkų mažuma savo reikalavimus remia tuo, kad Lietuva, kaip ir Lenkija yra Europos Sąjungos narė. Todėl ji turi laikytis Lietuvoje priimtos ES chartijos, kuri leidžia naudoti gimtąja kalbą ES šalyse. Tačiau pačiame ES įstatyme yra nustatyta, kad narės valstybės konstitucija yra aukščiau už ES chartija, todėl Lietuva turi teisę pirma vadovautis savo konstitucija, o vėliau tarptautiniais įstatymais. Šaltinis ( Valstybės konstitucija-Tarptautiniai susitarimai-Vietos įstatymai) ES nėra nei federacija ar unitarinė valstybė, o yra sąjunga, kurioje visos šalys turi būti tarpusavyje lygios. ES buvo sukurta kaip laisvos ekonomikos zona, o ne šalies tapatybė. Todėl jos šalys narės nėra įsipareigojusios beatodairiškai paklusti Briuseliui.
Pagrindinė problema yra lenkų mažumos per didelis noras. Jeigu jūs esate etninis lenkas ir gyvena Lietuvoje, naudokite savo kalbą, tačiau negrūskite jos visai Lietuvai. Lengviau būtu tarpusavio susitarimas, kuriame tiek lenkai tiek lietuviai galėtu naudoti savo pavardę gimtąją kalbą pase, pažymint ją prie pavardės tos šalies kalba, kurios pilietis jis yra. Tai aišku reikalautu daug politinio vargo, bet būtu ir efektyviau. Nes lietuviams taip pat suteikiant tą patį, net jei tai nebūtina, suteiktu jausmą, kad mes taip pat kažką iš to gauname. Juk nenorime, kad Lietuva ir toliau būtu vadima paranojinė valstybė. O kas mus kaltina, kad tokie esame, kariavome prieš Rusiją, kariavome ir prieš Lenkiją. Bet kaip viskas besiklostytu, sunku numatyti kas bus ateityje. Ką galima įžvelgti yra tai, kad Lietuvos ar Lenkijos politikams sunku susitarti tarpusavyje dėl savo etninių mažumų. Lietuvai sunku nusileisti, kaip tai yra sunku Lenkijai. Tačiau aš esu Lietuvos pusėje, kadangi čia yra Lietuva, čia yra mūsų kalba ir ČIA yra mūsų konstitucija. Jei nori, kad tavę gerbtu, turi pirma gerbti ir kitus.
Docentas's Blog 
No trackbacks yet.